Kritikuodamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmus, ne kartą pažymėjau, kad valstybinė valdžia mažai domisi Pietryčių Lietuvos klausimais, nuolaidžiauja čia įsigalėjusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovaujamoms savivaldybių taryboms, administracijai.

Interviu su europarlamentare Vilija Blinkevičiūte.

Jau metus esate Europos Parlamento (EP) narė. Kokie buvo šie metai?

Neslėpsiu, metai buvo sunkūs. Ir tai normalu, nes visada reikia laiko apsiprasti naujoje darbo vietoje, susipažinti su darbo tvarka ir kolegomis. Aš pakeičiau ne tik darbo vietą, bet ir namus, todėl buvo dvigubai sunkiau.

Vokietijoje svarstomas pasiūlymas gali tapti įdomus ir kitoms ES šalims.

Atostogų metui norisi paieškoti lengvesnių, nelabai rimtų temų. Tokių Europos Parlamente ir apskritai Europoje irgi gausu.

Neseniai nuvilnijo publikacijų banga apie Europos parlamentarų iš Lietuvos pirmųjų metų patyrimus Briuselyje. Žinoma, daugeliui įdomiausi paprasti buitiniai klausimai apie tai, ką Europos Parlamento (EP) nariai veikia laisvalaikiu, kaip gyvena, ką valgo, su kuo bendrauja... Tačiau šiame rašinyje nenorėčiau leistis į gyvenimo būdo temas, o pasvarstyti kitu svarbiu ir taip pat gana dažnai užduodamu klausimu: kaip apčiuopti EP nario darbo rezultatus?

Piniginė – tai daiktas, kurį turime beveik kiekvienas iš mūsų. Ir visai nesvarbu dydis, spalva, išvaizda – daug svarbiau jos turinys: į kurį skyrelį ir kiek atsidedame uždirbtų pinigų, iš kurio traukiame, užklupus nelaimei, o kuriame laikome einamiesiems, kasdieniams reikalams. Reguliariai, bent kartą per mėnesį, padarome reviziją, kas toje piniginėje liko: kiek turime uždirbę, kam išleidome, kokių nenumatytų išlaidų turėjome, kiek galime atidėti sunkesniems laikams arba, jei netikėtai gavome daugiau, kaip kuo naudingiau tuos pinigus panaudoti.

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, sakydavo mūsų protėviai. Tačiau gali būti, kad mūsų vaikaičiai jau nebesupras mūsų protėvių išminties, jei išvis dar kažką supras. O jai išsilavinimas pečius slėgs sunkios paskolos našta? Tą patarlę supras nebent tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, kur aukštasis mokslas nėra prabangių paslaugų sąraše.

Vaikų teisių apsaugos kontrolierė, atlikdama tyrimą dėl Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos tėvų, norinčių ugdyti vaikus Kalvelių vaikų darželyje valstybine kalba skundo, palietė ir kitus rajono gyventojams aktualius klausimus. Vilniaus rajono savivaldybė nedelsiant kategoriškai sukritikavo pažymoje išdėstytus motyvus, nepamiršdama priminti, kad tokie sprendimai kursto rajone tautinę nesantaiką ir didina priešpriešą vietos valdžiai.

Šalyje, ko gero, pirmą kartą susidarė situacija, kai buvusios apskričių švietimo tarnybos pertvarkomos nepriėmus atitinkamo įstatymo arba aš neradau reikiamos informacijos. Taip vadinamam Švietimo įstatymui projektui Seime tik pritarta, tačiau reorganizacijos jau baigtos. Apskritai labai gerai, kad įstatymas nepriimtas, nes  socialdemokratai dar gali patikslinti savo taktinę poziciją įstatymo priėmimo procedūroje. Antra vertus, pasitvirtino mano siūlymas socialdemokratams seimo nariams – teikti siūlymą išbraukti iš esamo Švietimo įstatymo apskrities terminą ir rimtai imtis įstatymo, kuris be esminio mokyklų tinklo numatomos pertvarkos turėtų suprojektuoti vidurinio mokslo plėtrą bent dešimčiai metų į priekį.