Seimo narys Mindaugas Bastys

„SODROS“ ir valstybės biudžeto bėdos iš esmės buvo užprogramuotos 2008 m. gruodį. Valdančioji dauguma, prieš tai tinkamai neįvertinusi tuometinės situacijos, puolė keisti ankstesnės Vyriausybės paruoštą Valstybės biudžeto įstatymo projektą. Situaciją pablogino naktinis mokesčių sistemos perversmas. Pastarojo žingsnio išdava – beveik 300 tūkstančių bedarbių armija, didžiausias ekonomikos kritimas ES (antrąjį 2009 m. ketvirtį jis siekė 22,4 procentus), pastoviai nesurenkamas planuotas biudžetas.

Didindama mokesčius Vyriausybė aiškino, jog tai leis suvaldyti valstybės ir „SODROS“ biudžetus. Tačiau nuo 2009 metų pradžios centrinės valdžios skola sparčiai pradėjo augti ir metų pabaigoj pasiekė rekordines aukštumas. Tai reiškia, kad šiemet vien palūkanoms, skaičiuojant kiekvienam Lietuvos žmogui – ir kūdikiui, ir seneliui – teks išleisti beveik po 500 litų.

Skolos auga ir toliau. Šiemet biudžeto deficitas sieks net 5 milijardus litų, o pridėjus ir „SODROS“ skolas – bus beveik 9 milijardai litų.

Valdančiosios daugumos vykdoma politika rimtai smogė verslininkams. Verslo, ypač vidutiniojo ir smulkiojo, naikinimas – nepateisinamas. Juk nuo šios valstybės medžio šakos surenkamas gausiausias derlius.

Už tokias valdžios klaidas skaudžiausiai moka labiausiai pažeidžiami Lietuvos žmonės: pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos.

2009 metų valdančiosios daugumos „pasiekimai“ visose šalies gyvenimo srityse parodė, kad A. Kubiliaus ir atsitiktinių jo bendražygių Vyriausybė yra nekompetentinga. Kalbama apie kai kurių ministrų pakeitimą. Tai nieko gero neduos. Dabartinė valdančioji dauguma buvo formuojama neatsižvelgiant į programinius principus. Tai tik aritmetinė dauguma. Todėl vieno ar kito ministro pakeitimas nesuteiks kokybės Vyriausybės veiklai, o bus tik dar vienas formalus veiksmas, stengiantis visomis išgalėmis išlaikyti daugumą LR Seime.

Dėl valdžios vykdomos politikos į nepavydėtiną padėtį pateko ir šalies savivaldybės. Ant jų pečių griūva visų ginčytinų Vyriausybės sprendimų vykdymo našta. Nemokamas pradinukų maitinimas - tegul sprendžia pati savivaldybė, priešgaisrinių punktų išlaikymas – ir vėl savivaldybės rūpestis. Žinoma, dauguma savivaldybių, ypač tokios kaip Šakių rajono, su tomis papildomomis pareigomis susidorotų, jeigu iš valstybės biudžeto atgautų lėšas, skirtas valstybės funkcijų vykdymui. Šakių rajono savivaldybė 2009 metais negavo virš 4 milijonų litų. Gerai, kad rajono meras, savivaldybės taryba, administracija sugebėjo taip tvarkytis, jog nereikėjo skolintis, ir darbų padaryta tikrai daug. Toks rajono savivaldybės darbų organizavimas leis toliau vykdyti rajono žmonėms būtinus projektus, kuriuos remia ES, ir kuriems reikalingas savivaldybės koofinansavimas.

Savivaldybių, kurias slegia milijoninės skolos, padėtis nepavydėtina. Todėl visai nesuprantamas A.Kubiliaus abejingas požiūris į šią problemą. Ministras pirmininkas susitaiko su  savivaldybių bankroto galimybe.

Analizuojant 2009 metų rezultatus , šalies Vyriausybės darbą galiu vertinti tik neigiamai. Nors dabartinė valdančioji dauguma bando daugelį savo bėdų suversti buvusiai Vyriausybei, negaliu su viskuo sutikti. Prie esamos padėties privedė valdančiųjų arogancija ir nenoras išgirsti kitą nuomonę. Taip pat daugelis prisimename, kas buvo valdžioje tuomet, kai buvo žlugdomas Lietuvos žemės ūkis. Istorija kartojasi. Tik dabar griaunama energetika, verslas, švietimas, kultūra... Taigi, „pranašavimas“ apie ekonomikos atsigavimą gali nusikelti į tolimą ateitį. Greitesnį atsigavimą lems eksporto augimas, kažkiek prisidės ES struktūrinės lėšos. Tačiau žmonės tokio atsigavimo vaisius pajus negreitai. Atsigaunančią ekonomiką smaugs milžiniškos skolos. Jų grąžinimas atims galimybę didinti investicijas, skatinti vidutinį ir smulkųjį verslą. Be verslo nebus kuriamos naujos darbo vietos – svarbiausias ekonomikos variklis.

Tam tikras postūmis, skatinant verslą, turėjo būti Vyriausybės liaupsinami kreditai verslo skatinimui. Tačiau lengvatų tvarka buvo taip ilgai ruošiama, jog verslui nebeliko laiko jomis pasinaudoti.

Šakių rajonas yra žemdirbių kraštas. Nemažai žmonių verčiasi iš žemės ūkio produkcijos gamybos. Tačiau, vietoj to, kad būtų skatinami plėsti šį verslą, žemdirbiai apkraunami sunkiai suprantamu pajamų mokesčiu. Ūkininkas turi teisę į sveikatos apsaugą. Jis moka mokesčius, tačiau susirgęs negali gauti nedarbingumo pažymos.

Tiesa, mums su kolegomis iš opozicijos teko inicijuoti  Seimo rezoliucijos „Dėl žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo“ rengimą. Pavyko pasiekti, kad ji būtų priimta, ir tai reiškia, kad lengvatos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės mūsų žemdirbiams bus pratęstos iki 2013 metų.

Mindaugas Bastys, LR Seimo narys, Socialdemokratų frakcija

Laikraštis "Mano rajonas"