Seimo narys J.Olekas dalyvavo "Žinių radijo" laidoje.

Antradienį “Žinių radijo” laidoje apie Vyriausybės galvų kapojimą diskutavo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vygandas Paulikas bei žurnalistas Arkadijus Vinokuras. “Ar gilėja pačios Vyriausybės krizė? Kieno galvos kapojamos? Jei ir kapojamos, tai galbūt ne be reikalo”, – klausė laidos “Raktas” vedėjas Audrys Antanaitis.

Nesusikalba patys valdantieji

Damoklo kardas kybo virš aukštų pareigūnų – departamentų vadovų, ambasadorių, kai kurių ministrų. Ar tai – iš tiesų lauktos permainos, ar tik veiklos imitacija? Prezidentė pareiškė, kad dabartinei Vyriausybei reikia daugiau dirbti ir mažiau kalbėti. Ar pakankamai darniai šiandien dirba Prezidentė, Vyriausybė ir kitos institucijos?

“Aš pasigendu tam tikro susikalbėjimo tarp skirtingų valdžios institucijų. Manau, kad susikalbėjimo nėra tarp Vyriausybės ir Seimo daugumos. Vyriausybė ateina su vienais pasiūlymais, Seimo dauguma nusprendžia kitaip, todėl susikalbėjimo tikrai trūksta. Prezidentė teisi, sakydama, kad Vyriausybė turi pateikti labai aiškų projektą, kaip ji dirbs, kaip išspręs sunkumus, su kuriais Lietuva susiduria. Mes pripažįstame, kad Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys susidūrė su sunkmečiu, bet pas mus dar prisidėjo ir psichologinis nesupratimas, užsitęsė Vyriausybės aiškinimasis, kad viskas blogai dėl to, kas vyko prieš ją. Nors nemažai sprendimų praėjusioje kadencijoje priėmė ir tie žmonės, kurie šiandien yra valdančioje daugumoje. Net vyko lenktynės – kas daugiau pasiūlys socialinėje sferoje. Bet kokiu atveju sprendimų keitimas išblaško visuomenę ir varo į neviltį. Todėl Prezidentės pasakymas, kad reikia dirbti įgyvendinti planą, kuriam pritartų ir pati šalies vadovė, ir Seime esančios politinės jėgos, yra teisingas. Prisiminkime šių metų biudžeto tvirtinimą. Vyriausybė atėjo su pasiūlymu didinti “Sodros” įmoką. Tam nepritarė nei opozicija, nei Prezidentė, todėl jis buvo nepriimtas. Reikia daugiau organizuoto, tikslaus darbo. Lietuvoje kalbama tik apie reformas, kurios jau tapo keiksmažodžiu. Ar aukštasis mokslas, ar sveikatos sistema – žmonės reformų kratosi, nes ne visos jos yra pozityvios”, – sako J.Olekas.

Ar vykdomąją valdžią krečia baimės karštinė?

Prof. V.Paulikas mano, jog galvų kapojimą galima vadinti kaita. Kaita, anot pašnekovo, yra neišvengiama.

“Ten, kur nėra, kaitos, mirštama. Ten kur yra gyvybė vyksta nuolatinė kaita. Pvz., verslas – kasmet 10 proc. verslo miršta, bet ir atsinaujina. Ateina nauji žmonės su naujomis idėjomis. Tas pats turi būti ir viešajame valdyme. Apie kiekvieną iš personų, kurių galvos lekia, reikėtų kalbėti atskirai, ir tam tikros priežastys sąlygoja, kodėl kitas jį turėtų pakeisti. Turi būti kalbamasi, turi būti ir nesusikalbėjimo. Mes žinome, ką reiškia, kai kalbama vienodai – gyvenome tokioje sistemoje”, –sako prof. V.Paulikas.

J.Olekas pritaria profesoriaus nuomonei, kad kaita reikalinga, tačiau Lietuvoje yra kadencijos, paskyrimai, pareigūnai keičiasi, nėra amžinų prokurorų, nėra Valstybės saugumo departamento amžinų vadovų – tai įtvirtinta įstatymu.

“Visai kas kita, kai iš pareigų šalinami žmonės, neatitinkantys valdančiosios daugumos politinių pažiūrų – ne tos politinės pakraipos. Čia yra problema, tą mes vadiname galvų kapojimu, o ne natūraliu atsinaujinimu”, – pabrėžė J.Olekas.

Žurnalistas A.Vinokuras teigė, kad kaita yra būtina, tačiau pabrėžė, jog valstybės valdymo negalima lyginti su verslu.

“Valstybės valdymas reikalauja tam tikro stabilumo, garanto. Lietuvoje šis stabilumas ypač reikalingas, norint kovoti prieš pačią krizę. Turi būti aiškūs tikslai, aiškūs sprendimai, kuriuos visuomenė supranta. Todėl manau, kad Vyriausybė neturi tylėti ir dirbti, ji privalo dirbti, kalbėdama su visuomene. Turi būti aišku, kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas, kaip tai bus daroma. Kodėl mes turime susiveržti diržus? Reikėtų paklausti pačios Prezidentės, kodėl ji išreiškė aštuonis reikalavimus, kurie tėra žodžiai. Pvz. kova su korupcija. Juk jau 20 metų kovojame. Mes turime opoziciją, kuri suformuos naują išsigelbėjimo veiksmų planą”,  – sakė A.Vinokuras.

Kodėl reikia keisti valdžią?

LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas J.Olekas teigė, kad keisti valdžią reikia dėl kelių priežasčių.

“Matydami šiandienos žmonių nuotaikas suprantame, kad Lietuvos gyventojai nepatenkinti dabartinės Vyriausybės veiksmais. Didžiausias įrodymas – nedarbo augimas. Per šios valdžios darbo metus nedarbas išaugo beveik keturis kartus. Šeimos neteko pragyvenimo šaltinių. Daugybę kartų mes diskutavome Seime, kalbėdami apie vidaus vartojimo stiprinimą, apie investicijas į darbo vietų išsaugojimą, naujų kūrimą. Neįgyvendinamos namų renovacijos ir kitos programos, kurios būtų davusios naudos. Kai matome, kad ši valdžia tokių darbų nedaro, pragyvenimas Lietuvoje sunkėja daugeliui žmonių, todėl mes siūlome kitą programą, galinčią padėti žmonėms, atsidūrusiems sunkioje padėtyje”, – sako J.Olekas.

Socialdemokratai savo alternatyviąją Vyriausybės programą pristatė dar praėjusiais metais, tačiau dabar laukiama ir kitų opozicinių partijų pasiūlymų.

“Šiuo metu mes su opozicinėmis frakcijomis ruošiame naują bendrą programą. Stengiamės, kad ji būtų suderinta. Tai bus beveik 60 parlamentarų programa. Galbūt prisijungus dar 15 ar 20 žmonių iš kitų frakcijų mes turėsime naują daugumą su nauja programa, kuri padėtų išeiti iš krizės. Tai padėtų sustiprinti atsakomybę”, – sako J.Olekas.

Prof. V.Paulikas teigė palaikantis opozicijos veiksmus.

“Dabar opozicijos veiksmus aš palaikau ir remiu. Opozicija privalo nuolat dirbti, jei jos nebūtų, irgi būtų labai blogai. Palinkėčiau opozicijai atsižvelgti ir į pasaulinį krizės kontekstą – kokia padėtis kitose valstybėse”, – sako profesorius.

J.Olekas primena, kad pačioje valdančioje daugumoje aiškiai matomas prieštaravimas, balsuojama skirtingai.

“Todėl atsiranda visos galimybės, kad prie dabar opozicijoje esančios 60 parlamentarų grupės, jai pateikus alternatyviąją programą, prisijungs dalis valdančiųjų. Turėtume pakankamai stabilią daugumą, kuri galėtų dirbti. Grįžtant prie personalijų atsakomybės, ji turi būti, bet kitose valstybėse nematyti tokių situacijų, kai užsakomos viešųjų ryšių agentūros, kurios paruošia scenarijus, kaip reikia kalbėti apie buvusius valdžioje, ar atskirų institucijų vadovus, kad juos būtų galima vėliau pakeisti. Tokius faktus mes turime, mums tokie veiksmai nepriimtini. Dirbkime, reikalaukime atsakomybės iš tų žmonių, kurie užima tam tikras pareigas, ar tai būtų politikai, ar valstybės tarnautojai. Bet negalima stengtis pakeisti juos tokiomis priemonėmis. Negaliu neigti, kad galvos kapojamos už išsakytą nuomonę. Dabartinės daugumos veiksmuose įžvelgiu tendenciją – jeigu esi ne savas, tai turi užleisti postą, nesvarbu, kad savam kompetencijos trūksta. Kompetencijos nestokojantys darbuotojai dabartinės Vyriausybės keičiami sau artimais žmonėmis, savo partiečiais”, – sako J.Olekas.