LSDP narys G.Paluckas.

Aptverkime apsaugine tvora visą Vilnių, nes jame – vieni protestuotojai! Tokį naują anekdotą apie savo miestą kuria sostinės meras Vilius Navickas. Gal nuotraukoje primintas jo paties pasirodymas be kelnių viešame renginyje, o gal sunkus sprendimas dėl gėjų parado taip susuko galvą miesto merui, kad jis ėmė paniškai bijoti bet kokių žmonių susibūrimų?

Jeigu už sniego gniūžčių karą bus nubausti vaikai, tai pasisaugoti turėtume visi, kas vaikštome į parkus, laukiame troleibusų stotelėse. Jeigu užkliuvo net vaikai, visi galime tapti potencialiais protestuotojais.

Praėjusį savaitgalį Vilniaus savivaldybės „policijos“ dėmesį patraukė prie Baltojo tilto sniegu besimėtantis vaikų būrys. Matyt, „sniego mūšio“ vaizdas taip įaudrino savivaldybės atstovus, kad veiksmų imtasi nedelsiant – vaikai išvaikyti, o „renginio“ organizatoriams pagrasinta bauda.

Dž. Rodario pasakoje apie Čipoliną buvo toks personažas – tironas princas Citronas. Pamenate, jo vietininkas Pomidoras įvedė mokesčius už orą ir kritulius. Juk būtent taip policijos pasirodymą galėjo suprasti sniegu žaidę vaikai, nieko nežinantys apie mero fobiją susirinkimams.

O gal meras labai myli sniegą? Neleidžia kiemsargiams jo kasti iš kiemų, valyti gatvių. Štai ir dabar supyko ant vaikų, kam mėtėsi jo sniegu?

Kai kūrėme savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, taip vadinamą savivaldybės policiją, ne tokias funkcijas jai buvome numatę – tikrai ne sniego mūšius malšinti.

Savivaldybės tarnautojai draugėn su tikrais miesto policijos pareigūnais turėtų tarnauti, padėti, saugoti miestiečius, prižiūrėti tvarką ten, kur jos tikrai nėra.

Kiekvienas politikas, užėmęs aukštą postą, turėtų pasiruošti: bus ir kritikos, ir net tikrų protesto akcijų. Tačiau su kitaip manančiais reikia kalbėtis, o klaidas pripažinti. Tuomet nereiks bijoti sniego gniūžtės.