EP narė, LSDP pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė

Europos Socialistų partija praėjusią savaitę Briuselyje surengė apskritojo stalo diskusijas dėl būsimosios Europos Sąjungos strategijos 2020. Šiose diskusijose aš, Vilija Blinkevičiūtė, atstovavau Lietuvos socialdemokratų partijai.

Kaip žinia, ši strategija pastaruoju metu yra karščiausiai aptariamas dokumentas tiek valstybėse narėse, tiek Europos Parlamente. Tai labai svarbu Lietuvai, nes mūsų šalies ateičiai ir socialinei gerovei strategija turės labai daug įtakos.

Renginyje dalyvavo Europos Komisijos komisaras atsakingas už socialinius reikalus ir užimtumą Vladimiras Špidla, būsimasis komisaras László Andor, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nariai, nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų atstovai. Jau kita savaitę Europos Parlamente įvyks neformalus susitikimas su ES valstybių ministrais, kurio metu bus pristatyta Socialistų partijos pozicija dėl 2020 m. Europos strategijos.

Tarp Socialistų partijos numatytų pagrindinių prioritetų 2020 m. Europos Sąjungos strategijai yra naujų darbo vietų, o svarbiausia - kvalifikuotų darbo vietų kūrimas, didesnių galimybių mokytis visą gyvenimą suteikimas, jaunimo bedarbystės mažinimas, vienodų galimybių darbo rinkoje užtikrinimas, socialinės atskirties įveikimas, darbininkų iš trečiųjų šalių integracija, migracijos, labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių socialinių ir užimtumo problemų sprendimas ir kt.

Būsimasis Komisijos narys László Andor pabrėžė, jog Europos Komisija kovo 3 d. pateiks naują 2020 m. Europos strategijos dokumentą, kuriame bus atsižvelgta į konsultacijas su Europos Parlamentu ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Tada  naujasis dokumentas bus pateiktas Tarybai, kuri, prieš priimdama galutinį sprendimą dėl strategijos Pavasario Vadovų suvažiavime, turės tęsti konsultacijas su Europos Parlamento nariais.

Būsimasis komisaras daugiausia dėmesio skyrė pažeidžiamiausioms žmonių grupėms, t.y. neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, moterims ir vaikams. Jis pabrėžė, kad „visi turime stengtis, kad šie pažeidžiamiausi visuomenės žmonės nebūtų pamiršti ir jų socialinės problemos būtų sprendžiamos iš esmės“. Taip pat pridėjo, kad didelis dėmesys bus skiriamas moterų lygioms galimybėms įsidarbinant ir skiriamas didelis dėmesys darbuotojų teisių užtikrinimui. „Svarbu atkreipti dėmesį į naujas technologijas, inovacijas ir tyrimus, nes tik naujovės padės Europai eiti į priekį ir neatsilikti nuo kitų pasaulio valstybių”, - sakė László Andor. Taip pat jis pabrėžė, kad kova su ilgalaikiu nedarbu ir didžiuliu skurdu – yra ir bus vienas iš svarbiausių Europos socialinės darbotvarkės prioritetų.

Komisaras V. Špidla atkreipė dėmesį į privačių pensijų fondų problemą, nes krizės metu padidėjo deficitas šiuose fonduose. Komisaras pabrėžė, kad didelė problema Europoje yra prastėjanti demografinė padėtis, nes gimimų skaičius sparčiai mažėja, o tai sukelia dar didesnį Europos visuomenės senėjimą.

Aš manau, kad strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tokios aštrios problemos kaip jaunimo nedarbas sprendimui, tai akcentavau ir savo pasisakyme. Daugelyje ES šalių jaunimo nedarbas yra didesnis už vidutinį. Nesėkminga darbo karjeros pradžia gali įtakoti visą tolesnį jauno žmogaus gyvenimą ir jo aktyvumą darbo rinkoje, todėl jaunimo užimtumui strategijoje turėtų būti numatyta išskirtinė vieta. Būtina visokeriopai skatinti sėkmingą jauno žmogaus įėjimą į darbo rinką. Jaunimo užimtumo požiūriu ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – šeimos ir darbo pareigų derinimas. Jei darbo rinkoje nebus sudaromos sąlygos derinti šeimos ir darbo sąlygas, nebus skatinama visokeriopų paslaugų šeimai plėtra, gimstamumas mažės ir tai dar labiau stiprins Europos senėjimą.

Taip pat kalbėdama atkreipiau dėmesį į „protų nutekėjimą”, t.y. į problemas, susijusias su aukštos kvalifikacijos specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų „protų nutekėjimu”, kurias sukėlė migracijos banga Europoje. Pabrėžiau, kad po įstojimo į Europos Sąjungą kai kurių naujųjų ES šalių gyventojų ženkliai sumažėjo, daugiausiai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o tai lėmė ir emigracija į senbuves ES valstybes. Naujoje strategijoje privalome numatyti šios problemos sprendimo būdus.

Kalbėjau ir apie labiausiai pažeidžiamų asmenų teisių užtikrinimą darbo rinkoje. Demografinė Europos situacija jau seniai verčia kalbėti ir apie vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, būtinybę numatyti jį skatinančius darbo santykių, sąlygų ir socialinės apsaugos sistemų pokyčius, užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę ne tik darbingo, bet ir vyresnio amžiaus asmenims. Komisijos dokumente ši tema nėra pamiršta, tačiau strategijoje turėtų būti labiau išplėtota. Šiame kontekste reikėtų kalbėti ne tik apie vyresnio amžiaus, bet ir apie dalinai darbingų darbingo amžiaus (neįgalių) žmonių užimtumą. Sudaryti jiems sąlygas įsijungti į darbo rinką svarbu ne tik ir ne tiek dėl demografinių pokyčių, bet ir dėl jų pačių – jų orumo ir savęs vertinimo užtikrinimo, dėl geresnės socialinės sanglaudos. Tą patį galima pasakyti ir apie nekvalifikuotų darbuotojų gebėjimų ugdymą ir jų pritaikymą šiuolaikinei darbo rinkai.

Diskusijoje dėl naujos strategijos priminiau, kad skurdo ir socialinės atskirties įveikimas visada bus vienas iš ES socialinių tikslų, deja, Komisijos dokumente šiai temai skiriama per mažai vietos. Galima sutikti su Komisijos tvirtinimu, kad „turėti darbą turbūt yra geriausias būdas apsisaugoti nuo skurdo ir atskirties“. Tačiau vien tai skurdo mažinimo ar socialinės įtraukties neužtikrina. Toliau dokumente kalbama apie modernias socialinės apsaugos ir pensijų sistemas, kurios „užtikrintų atitinkamas laikinai nedirbančiųjų pajamas ir draudimą“. Manau, kad socialinės sanglaudos tema būbsimojoje strategijoje turi būti kur kas labiau išplėtota. Socialinės sanglaudos įgyvendinimas ar skurdo įveikimas anaiptol nėra vien veiksmai kurie „užtikrintų atitinkamas laikinai nedirbančiųjų pajamas ir draudimą“.

Esu įsitikinusi, jog į 2020 m. Europos strategiją turėtų būti įtrauktos skurdo ir socialinės atskirties įveikimo gairės, aiškiau apibrėžta socialinės bei teritorinės sanglaudos siekiamybė. Šiandien, kai recesija skurdo link pastūmė dalį net vidutines pajamas turėjusių žmonių, aiškesnės strateginės nuostatos ir veiklos gairės yra būtinos. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į dirbančiųjų skurdo problemą. Nenormalu, kai dirbančių žmonių darbo pajamų neužtenka oriam jų šeimų gyvenimui užtikrinti. Taip dar kartą grįžtame prie kokybiško užimtumo užtikrinimo svarbos.

Kiti diskusijos dalyviai taip pat pastebėjo, kad būtina užtikrinti minimalių pajamų schemų peržiūrėjimą, imtis iniciatyvų suvienodinant darbo užmokestį vyrams ir moterims, imtis konkrečių priemonių, kad neatsirastų darbuotojų teisių pažeidinėjimų, sudarant darbo sutartis. Visi sutartinai pritarė iškeltiems Europos socialdemokratų prioritetams ir dar kartą pabrėžė, kad naujoji strategija su joje iškeltais konkrečiais tikslais turėtų būti skirta ne ES institucijoms, bet Europos piliečiams.

Per šias diskusijas pateikti pasiūlymai ir išsakytos nuomonės bus pristatytos kitos savaitės neoficialiame susitikime su ES valstybių narių ministrais pirmininkais.

Vilija Blinkevičiūtė, Europos parlamento narė, Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduoja