Seimo narys Justinas Karosas

54 proc. apklaustų respondentų Lietuvos užsienio politiką vertina blogai – taip yra ir dėl to, kad ši sritis nematoma plika akimi ir yra atitolusi nuo kasdienų žmogaus reikalų.

Žmonėms tikriausiai neigiamą įspūdį paliko ir užsienio politikos rūpinimasis reikalais, kurie yra labai toli nuo Lietuvos ir tiesiogiai nesusiję su šalies interesais. Be abejo, žiūrint globaliai, tai yra vertinga, bet kartais didelis susirūpinimas kokia nors Gruzija gyventojams ir užkliūna.

Aš lygiai kaip ir apklaustieji gyventojai sakyčiau, kad mūsų politika Rusijos atžvilgiu būna pernelyg atšiauri ir kartu per daug pataikaujame JAV. Mes vertybinį pagrindą padarėme kažkokiu šventu užsienio politikos „kumyru“. Kiekvienos valstybės gyvena pagal savo užsienio politikos modelį, tad tas priverstinis ir primestinis vertybinis modelis kartais neduoda nieko gero. Per tą modelį normalus pragmatiškas suartėjimas visad būdavo blokuojamas ir prilyginimas kone išdavystei.

Pastebėjau, kad į valdžią atėjus konservatoriams, aštri retorika Rusijos atžvilgiu aprimo, nors mums būnant valdžioje, tai būtent jie gadindavo dialogą ir susikalbėjimą. Tačiau dabar tyli, nes supranta, kad tokiomis manieromis nieko nepakeisi. Iš pradžių šaukdami rinko kapitalą savo rinkėjams, o kai reikia dirbti praktiškai, tapo žymiai santūresni. Situacija yra apsivertusi ir paradoksali. Kai kolegos konservatoriai keldavo šį politinį triukšmą, tai mus suparalyžiuodavo.

Dabar atrodo, kad būsimasis užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis paklus pragmatiškai žiūrinčiai prezidentei, todėl aštrumo diskutuojant su Rusija neturėtų būti. Kol jis girdės Dalią Grybauskaitę, gal ir nebus konfliktų – juk jie pirmiausia kenkia Lietuvos prestižui. Tokiu atveju aš pats net nekritikuosiu ministro ir palaikysiu palankių santykių plėtojimą su Rytų kaimynais.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Justinas Karosas