LSDP Vilniaus skyriaus narys Rolandas Bubnelis
Šiuo metu daugelis analitikų, ekonomistų, politikų ir paprastų gyventojų kelią klausimą, ar dugnas pasiektas, ar ne. Makroekonominiai rodikliai už Atlanto ir Europoje demonstruoja simptominius gerėjimo rodiklius. “Ligonio“ temperatūra krenta. Optimistai mano, jog dugnas pasiektas, belieka tik stipriai atsispirt ir mes vėl išnirsim į plačius vandenis, ten kur ramu, šviečia saulė ir daug daug „žuvies“. Pesimistai abejoja, ar tikrai pasiektas dugnas, ar nebus antro, trečio dugno.
Pabandykime pasvarstyt, kaip yra iš tiesų. Mano manymu aštri ekonominio nuosmukio fazė yra praeita. Laisvas kritimas sustabdytas. Panika, apėmusi 2009 metų pradžią, pasiliko praeity. Kieno sąskaita tai buvo padaryta? Žmonių mobilizavimosi, ekonominių struktūrinių reformų, ar didėjančių valstybės biudžetų dėka? Atsakymas yra labai aiškus. Tai būsimųjų mokesčių mokėtojų dėka, tai valstybių įsipareigojimų dėka.
Tik šių metų sausio mėnesį ES valstybės pasiskolino 110 milijardų eurų padengti biudžetų skyles. Tai ne riba. (Prognozuojama per 10 metų pasaulio valstybių skola padidės dar 8 500 milijardus JAV dolerių). Kadangi neatsigaunant ekonomikoms skolų mastai vis didėja, o greičiausiai formuojasi naujas „burbulas“, tai SUVERENI SKOLA (valstybės dirbtinis paklausos stimuliavimas, automobilių, būsto ir kitų prekių, bei paslaugų įsigijimo skatinimas, mokesčių lengvatos, komercinių bankų gelbėjimas ir t.t.), kuri pakeitė privačią skolą. Daugelis ekonomistų pripažįsta, jog suvereni skola yra neefektyvi. Tuo labiau, jeigu ekonomikai nerodant aiškių atsigavimo požymių yra labai rizikinga. Valstybės, kokios jos bebūtų, negali be saiko skolintis, tuo labiau iškylantys neigiami lokaliniai židiniai (Graikija, Portugalija, Ispanija, Venesuela, Ukraina, visokie „Dubajai“) pastoviai diskredituoja skolos tvarumą.
Ypač neigiamai valstybių skola veikia ir ateity paveiks tas šalis, kurių ekonomikos yra mažos, nekonkurencingos, neefektyvios. Kalbu apie naująsias ES nares, tarp jų ir Lietuvą. Šios šalys paprastai skolinasi brangiai ir ateityje reiks skolintis vis brangiau, kadangi didės biudžetų deficitai. Deja, drastiškai jų mažinti nė viena vyriausybė nesiims, kadangi gyventojai jau baigia priprasti prie „asocializuotos“ tvarkos. Užteko Graikijos vyriausybei paskelbti apie valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mažėjimą 10 proc. pensinio amžiaus padidinimą, lengvatų naikinimą, tai šis vasaris gresia pavirsti demonstracijų, eisenų ir socialinių neramumų mėnesiu. Štai kur priveda dešimtmečiais plėtojama visuomenės asocializacija, gyvenimas ne pagal galimybes.
Taigi besaikis skolinimasis, bandymas įtikti visiems visuomenės sluoksniams, populizmas ir problemų „perkėlimas“ į kitą lentyną, neleis ateity atsipalaiduot. Teks didinti mokesčius, plėsti mokestinę bazę, atsisakyti įvairių socialinių programų bei siaurinti jas. Ar visuomenė atlaikys? Labai neaišku. Todėl visiškai tikėtinas scenarijus, jog netrukus pasipils valstybių bankrotų paradas. Tai bus jau ne cunamio banga, tai bus „Armagedonas“.
Rolandas Bubnelis, LSDP Vilniaus skyriaus narys