LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius

A.B. Dėkoju už pakvietimą dalyvauti ir tikiuosi išsamiai atsakyti į Jūsų užduodamus klausimus.

Kada grįšite į valdžia? Jau nusibodo anarchija :), o jei rimtai, su kokiomis partijomis eitumėte į koaliciją ir ar rimtai galvojate apie valdžios perėmimą?

Turiu pasakyti aiškiai ir suprantamai, kad šiuo metu jau yra paruošta bendra visų opozicijų frakcijų alternatyvi vyriausybės programa. Ši programa yra šiuo metu svarstoma visų parlamentinių opozicinių frakcijų organizuojamuose jų partijų prezidiumų posėdžiuose. Ši programa galutinai turi būti užbaigta iki kovo 10 d. Mūsų tikslas - ateiti į valdžią ne dėl valdžios, bet paruošus programines nuostatas. Toms programinėms nuostatoms turi pritarti visos opozicinės frakcijos. Šiuo metu  visos opozicinės frakcijos yra susivieniję, taip pat kalbamės su kai kuriais Seimo nariais, kurie yra valdančiojoje daugumoje.

Ar Jums neatrodo, kad sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas atsistatydino ne dėl Seimo pirmininkės pareikštų priekaištų, o bandydamas sprukti į "krūmus", išvengiant atsakomybės?

Aš manau, ministras pasielgė teisingai, jis tikrai negalėjo toliau dirbti, žinodamas konservatorių prieštaringą nuomonę ir jausdamas nepasitikėjimą. Taip pat jis yra atsakingas už korupcinius įvykius jo valdomoje ministerijoje. Akivaizdu, kad sveikatos ministerijoje vyko ne itin geri dalykai -  kai ministro komandos ir tos pačios partijos žmonės įsipainiojo į korupcijos skandalą. Sunku būtų visuomenę įtikinti, kad vadovas niekuo dėtas.

Kodėl Lietuvos piliečiai (Vyriausybė) turi remti partinius klanus? Užsidirbkit ir turėsit (tik nevokit iš liaudies).

Mano nuomone, būtų teisingiausia, kad politinės partijos būtų finansuojamos tik iš valstybės biudžeto ir būtų uždrausta jas finansuoti kitais būdais. Jeigu mes norime turėti demokratinę valstybę, turime galvoti ir apie mūsų tvirtų ir skaidrių partijų kūrimą ir stiprinimą Lietuvoje. Jos privalo atsiskaityti Lietuvos piliečiams, kaip panaudoja mokesčių mokėtojų lėšas.

Paaiškinkite, kas darosi Susisiekimo ministerijoje? Toks jausmas, kad Masiulis ten negražius žaidimus žaidžia: 1. Lietuvos geležinkeliais ėmė labai domėtis vienas didelis koncernas Lietuvoje. Ar kartais nebus jie nustekenti ir privatizuoti? 2. Lietuvos paštas jau pasiekė Lietuvos kino studijos stadiją, kai privatizuoti galima už litą, tik matyt niekas nesugalvoja, ką su juo galima būtų veikti ir už litą pasiėmus. 3. Kelininkų pelnai. Pastaraisiais metais, jų pelnai buvo kaip ir apkarpyti šiek tiek, bet pastaruoju metu vėl girdžiu, kad kam jau kam, o kelininkams tai ir per krizę negaila...

1. Jeigu "Lietuvos geležinkeliai" būtų privatizuoti ar perduoti kažkokiam besidominčiam stambiam privačiam koncernui, tai mūsų šalies ekonomika patirtų didelius nuostolius. Dėl to, kad verslininkai domisi tik krovinių pervežimu, o visos kitos "Lietuvos geležinkelių" vykdomos papildomos veiklos jų nedomina, nes jos yra iš dalies nuostolingos. Man yra neaiški susisiekimo ministro ilgalaikė vizija AB "Lietuvos geležinkeliai" atžvilgiu, o neturint vizijos, galima tikėtis ir nenumatytų, nežinomų kėslų, kurie gali paralyžiuoti šios didžiausios Lietuvoje bendrovės veiklą.

2. AB "Lietuvos paštas" negali būti privatizuotas, nes to neleidžia LR priimti įstatymai. Aš manau, kad susisiekimo ministras šiuo klausimu bando prisidengti savo neveiklumą už praeitus metus, per kuriuos buvo patirtas didžiulis nuostolis. Taip pat neturi perspektyvinių planų, kaip reikėtų išplėsti Lietuvos pašto veiklą, kuri atneštų papildomas pajamas.

Kaip vertinate savo įpėdinio E.Masiulio nuolatinį šmėkščiojimą televizijos šou laidose - ypač per LNK? Ir kvailiui aišku, kad už dyką ministrų niekas į šou laidas nekviečia. Kai jūs buvot ministru, nepastebėjau, kad lakstytumėte po tokius renginius...

Šiek tiek esu nustebęs, kad ministras turi laiko dalyvauti įvairiuose šou laidose, nes ministrų darbotvarkė tikrai yra labai įtempta, tačiau manau, kad šitaip elgiantis galvojama apie savo reitingų didinimą, o ne apie problemų, esančių transporto ir susisiekimo sričių sektoriuje, sprendimą.  Transportas ir ryšiai Lietuvoje iki 2009 m. sukurdavo didžiausią dalį BVP struktūroje (13 proc.). Šiuo metu situacija yra kardinaliai pasikeitusi.

Kada opozicija nuvers konservatorių vyriausybę, kuri baigia sužlugdyti Lietuvą?

Opozicinių frakcijų alternatyvi programa, manoma, bus įteikta LR prezidentei kovo mėnesį ir tikimės, kad Respublikos Prezidentė pakvies mus pokalbiui dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo Seime.

Kokia realiai yra gerb. Algirdo Brazausko sveikata? Sklando visokiausių gandų, jūs kaip partijos pirmininkas turėtumėte pakomentuoti.

Nemanau, kad būtų labai korektiška komentuoti mūsų partijos garbės pirmininko ir prezidento A. Brazausko būklę, tačiau džiaugiamės, kad krizė įveikta, prezidentas yra namuose, savo šeimoje ir artimųjų globoje. Yra aktyvus, domisi partiniais, ekonominiais bei socialiniais mūsų šalies klausimais.

Ar negalite pasiūlyti Seime įstatymo projekto dėl partijų. Registruoti tik tas partijas, kurios turi ne mažiau 10 tūkst. narių. Esančioms partijoms duoti 6 mėn.  persiregistravimui. Ir baigtųsi vienadienės partijos...

Mintis įdomi. Tam reikėtų pakeisti politinių partijų įstatymą. Nesu tikras, ar už tokias pataisas šiandien nubalsuotų Seimo nariai. Mano manymu, reikėtų, kad nauja partija turėtų ne mažiau 4000 narių. Manau, kad Lietuvoje per daug vienadienių ar vieno žmogaus partijų.

Laikau jus labai protingu ir kompetentingu žmogumi. Pasakykit, kodėl opozicija miega, kodėl nesipriešina Kubiliaus kvailystėms? Mes jau pavargom, tik ir tegirdim: veržkitės diržus, mažinsim algas, išmokas, pensijas...

Opozicija tikrai nemiega. Tai prezidentūros ir žiniasklaidos brukama mintis, nes taip labai patogu. Žmonės patiki, kad opozicija nieko nedaro, reiškia, kad dirba tik valdantieji. Manau, kad opozicija dar niekad nebuvo tokia aktyvi. Mūsų frakcijos atstovai pateikė per 150 įstatymų, rezoliucijų ir nutarimų projektų, per 700 pasiūlymų teisės aktų projektams. Reikia pripažinti, kad valdantieji mūsų pasiūlymus ignoruoja, todėl dienos šviesą pasiekia tik trečdalis mūsų siūlytų labai svarbių dokumentų. Tai tiesioginis Seimo narių darbas. Mes aktyviai vykdome ir kitą opozicijos priedermę - bene kiekvienas prastas Vyriausybės ar Seimo sprendimas sulaukia aštrios kritikos, mes skelbiame savo poziciją bei kritiką žiniasklaidoje ir susitikdami su žmonėmis.

Ar reikalinga apkalta Seimo nariui Linui Karaliui? Ar nevertėtų, kad STT ir kitose ministerijose pasidarbuotų, tai gal greičiau valdantieji pamatytų tai, ko lig šiol nenori matyti.

Seimo etikos ir procedūrų komisija griežtai vertino Lino Karaliaus elgesį, esu tikras, kad taip elgtis politikui nedera. Manau, kad ne vienas iš pramogų pasaulio atkeliavęs jaunas politikas, dar nesuvokia, kur esąs ir kokie dalykai jam tinka, o kaip elgtis nedera. Politikoje kitos žaidimo taisyklės nei šou versle. Manau, kad Seimo nariui Linui Karaliui turi būti organizuojama apkalta.

STT turi dirbti nuolat ir sistemiškai. Jokiu būdu nepriklausomai nuo politinių užsakymų, tad jokia valstybinė institucija negali būti išimtis.

Tai ar bus interpeliacija premjerui Andriui Kubiliui? Kada? O kokiems nors ministrams?

Vyriausybės darbo rezultatą akivaizdžiai rodo, kad premjeras vertas interpeliacijos, kaip ir ne vienas iš jo kabineto narių. Tačiau kol kas abejoju, ar šiuo metu, parengę interpeliaciją kuriam nors ministrui ar premjerui, pasieksime rezultatų. Tokiais atvejais koalicija konsoliduojasi ir vieningai nubalsuoja prieš. Čia norėčiau pajuokauti, kad kur kas efektyviau ministrų galvos krenta pačios valdančiosios koalicijos ar prezidentūros iniciatyva. Tačiau aš manau, kad pavasarį pasikeitimai turėtų įvykti dėl to, kad ši Vyriausybė yra nekompetentinga ir neturi vizijos, kaip spręsti ekonomines ir socialines problemas.

Kaip Jūs vertinate A.Valinsko kritiką Prezidentės atžvilgiu?

Labai sunku vertinti savo kolegų kritiškus pasisakymus prezidentės atžvilgiu, nes mano pozicija yra nekritikuoti Respublikos prezidentės, o pakviesti ją aktyviau dalyvauti vidaus politiniame gyvenime ir imtis iniciatyvos sprendžiant nedarbo, emigracijos, šešėlinės ekonomikos ir kt. problemas.

Kaip reagavote į A.Valinsko kalbą, pasakytą Seime svarstant generalinio prokuroro atleidimą?

Šią kalbą vertinu kaip dar anksčiau ėjusio Seimo pirmininko pareigas A. Valinsko ir Respublikos prezidentės ankstesnių nesutarimų rezultatą.

Ar jums neatrodo, kad Lietuvos pramonė išpardavinėjama už grašius? Aš turiu omenyje Alytaus tekstilę. Trys skustagalviai nusipirko didžiausią įmonę už 150000 dolerių ir buvo atleista daugiau nei tūkstantis dirbančiųjų. Ar tokiu būdu yra "kuriama" Lietuvos pramonė ir kuriamos darbo vietos. Norėčiau sužinoti, kas davė leidimą šios įmonės sunaikinimui ir ar negalima šį sandėrį atšaukti kol nevėlu, bent jau pastatų verte yra kur kas didesnė nei aukščiau paminėta suma.

Manau, kad šitas sprendimas buvo priimtas skubotai, neturint jokių ekonominių skaičiavimų, kokią žalą ir nuostolius patirs pirmiausia žmonės, kurie dirbo šioje bendrovėje. Nebuvo atsižvelgta ir įvertinta, kur atleisti žmonės bus įdarbinti. Rodos, šį sprendimą priėmė ankstesnė buvusi Ūkio ministerijos vadovybė. Manau, kad būtų tikslinga kreiptis į generalinę prokuratūrą dėl pardavimo kainos nustatymo teisingumo.

Klausiu Jūsų kaip žinomo ekonomisto ir politiko - kokių veiksmų patartumėte dabartinei Vyriausybei skubiai imtis, kad nors kiek dabartinė tragiška situacija Lietuvoje imtų gerėti, kad negrimztume toliau į dugną? Šiai Vyriausybei labai praverstų Jūsų patarimai (jeigu tik norėtų išgirsti).

Šiuo metu pirmiausia reikėtų spręsti nedarbo mažinimo problemas, emigracijos stabdymą, šešėlinės ekonomikos mažinimą, vidaus vartojimo didinimą, sukuriant geresnes sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Pirmiausia reikėtų nukreipti investicijas ekonomikos skatinimui, išsaugant darbo vietas. Efektyviau ir racionaliau panaudoti ES skirtas lėšas. Grįžti prie mokesčių reformos, kuri galėtų paskatinti vidaus vartojimą, sudarant sąlygas gyventojams gauti geresnes pajamas. Taip pat reikalingas atsakingesnis ir kruopštesnis darbas su komerciniais bankais, kurie taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už ekonominę krizę. Komerciniai bankai privalėtų paskolų mokėjimo grąžinimą gyventojams, kurie neteko darbo, atidėti vėlesniam laikotarpiui ir neskaičiuoti delspinigių. Taip pat būtina stengtis atgaivinti statybos sektorių, įgyvendinant viešosios ir privačiosios partnerystės modelį, taip pat skelbiant viešuosius konkursus statybos darbams stambiems projektams, kuriuose laimėtojas turėtų pats finansuoti šią statybą, o valstybė atsiskaitytų per 10-15 metų. Taip pat reikėtų skirti didelį dėmesį eksporto augimui dėl to, kad kai kuriose išorinėse šalyse (Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje) atsigauna ekonomika ir importas šiose šalyse auga.

Šildymo kainos Kaune kosminės. Kaip galima pažaboti Kauno savivaldybės ir "Kauno energijos" savivalę keliant šildymo kainas kauniečiams? Greitu laiku neužteks pensijų mokesčiams susimokėti!!!

Manau, kad ši problema yra viena iš aktualiausių mūsų šalyje. Žmonėms, kurių pajamos sąlyginai yra žemos, išlaidos už šildymą turi būti kompensuojamos savivaldybės, žiūrint į perspektyvą vis dėlto reikia ieškoti sprendimo būdo, kaip sumažinti šilumos energijos gamybos kaštus, ieškant alternatyvių energetinių šaltinių, stengiantis mažinti dujų suvartojimą mūsų šalyje.

Pasakykite, ar dar ilgai tęsis nedarbas, ar sulauksime gerų laikų, ar mūsų vaikai grįš iš užsienio į savo Tėvynę šalia savo tėvų?

Manau, tai didžiausia problema šiuo metu Lietuvoje. Ši vyriausybė turėjo šią problemą pradėti spręsti 2008 m. pabaigoje. Tačiau ši vyriausybė suprato, kad reikia mažinti nedarbą tik 2010 m. sausio mėn. Todėl Lietuva pagal emigracijos dydį tarp visų ES šalių yra antroje vietoje po Airijos. Pats didžiausias emigracijos augimas buvo 2009 m. Nedarbo mažinimas galimas tik skatinant ekonomiką, numatant prioritetus toms sritims, kuriose išsaugomos darbo vietos, garantuojamos pajamos žmonėms ir tai yra garantija biudžetams mokant mokesčius.

Kokia jūsų nuomonė apie šios kadencijos Seimo daugumą, kuri priima sprendimus iš kurių paprastam piliečiui jokios gerovės ir, beje, Seimas nušviečiamas ne kaip Seimas, o kaip skandalų žurnalas, nors turėtų būti visiems piliečiams pavyzdžiu. Linkiu imtis iniciatyvos ir parodyti valdančiai daugumai, kad jie viską daro atbulai.

Tikrai imuosi įvairiausios iniciatyvos, teko ir asmeniškai su ministru pirmininku A. Kubiliumi turėti darbinius pietus, taip pat teko keletą kartų susitikti su valdančiosios daugumos vadovais. Deja,  jiems išsakyti pasiūlymai bei pastabos yra atmetami dėl to, kad šiuos siūlymus teikia opozicijos atstovai. Toks valstybės valdymo supratimas ir privedė šalį prie sunkios ekonominės bei socialinės padėties. Siūlėme nedidinti kai kurių mokesčių, nes tai neigiamai paveiks ekonomikos atsigavimą, tačiau visi pasiūlymai, įteikti mokesčių reformos metu, buvo atmesti. Todėl dėl blogos vykdytos mokesčių reformos dabartinė Vyriausybė, negaudama didelės dalies pajamų į valstybės ir SODROS biudžetus, privalėjo sumažinti pensijas bei kitas socialines išmokas.

Kokie politiniai svertai (vidaus, išorės) lėmė tai, kad Jums vadovaujant Susisiekimo ministerijai, buvo demontuotas geležinkelis Mažeikiai-valstybės siena (Rengės kryptis)? Ar matote viešojo transporto reformos viziją (ji tikrai būtina)?

Jokie politiniai svertai nelėmė šio kelio demontavimo. Geležinkelių transporto inspekcija pateikė susisiekimo ministerijai aktą, kuriame buvo pabrėžta, kad šis kelias buvo avarinės būklės ir Susisiekimo ministerijoje valdybos posėdyje buvo nurodyta AB "Lietuvos geležinkeliai" vadovams sutvarkyti šį kelią iki tinkamos būklės, tačiau man yra nesuprantama, kodėl taip ilgai užsitęsė šio kelio rekonstravimo darbai.
Mūsų šalis yra tranzitinė šalis ir tikrai turiu aiškią viziją transporto reformos plėtrai, nes transporto sektorius turi išvystytą infrastruktūrą su Rytų ir Vakarų šalimis. Reikalingi geri ekonominiai santykiai su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu, Ukraina, Lenkija ir Baltijos bei Skandinavijos šalimis, organizuojant krovinių pervežimus automobilių keliais, geležinkeliais bei jūriniais keliais. Statant transporto logistikos centrus, pritraukiant privačias lėšas, taip pat labai svarbu geri tarptautiniai ekonominiai santykiai ir su kitomis išsivysčiusiomis šalimis.

Skaičiau spaudoje, kad atsistatydindamas A. Valantinas dar spėjo perduoti bylą teismui dėl oro uosto turto (pardavimus, perleidimus ir pan. - čia apie Žiemelį) tuo metu, kai jūs buvote susisiekimo ministru. Pakomentuokite prašau.

Kaip suprantu, čia yra kalbama apie oro uosto privatizavimą. Kada oro uostas buvo privatizuotas, aš neužėmiau susisiekimo ministro pareigų, tai buvo padaryta prie ankstesnių ministrų. Man būnant ministru joks turtas ponui Žemeliui nebuvo parduotas.

Kokia galima koalicinė alternatyva dabartinei koalicijai - socialdemokratai plius tvarkiečiai plius darbiečiai plius liberalcentristai plius Valinskas ir/arba Sacharukas (arba jų atplaišos) plius mažutėlė Mišrioji grupė? Ar įmanoma dirbti tokiai sudėtingai ir labai margai koalicijai? Ar galima "vaivorykštė" dabartinio Seimo sąlygomis?

Seimas yra išrinktas žmonių. Mano tikslas nėra valdžia dėl valdžios. Mūsų opozicinių frakcijų rengiama alternatyvi vyriausybės programa dėl to, kad mes galėtume vieni kitus patikrinti, ar tikrai turime bendrą požiūrį ir sutarimą į dabartinių problemų sprendimą. Tik bendrai susitarus dėl pirmalaikių žingsnių sprendžiant svarbiausias žmonių problemas, būtų formuojama valdančioji dauguma ir Vyriausybė. Prie dabartini\ų opozicinių frakcijų būtų kviečiami ir Seimo nariai iš valdančiosios daugumos. Taip pat aš siūliau LR prezidentei duodamas interviu, kad būtų formuojama ir "vaivorykštinė" vyriausybė, tačiau jokio atsako neišgirdau.

Gal būtų mažiau problemų, jeigu mus lietuvius tiesiogiai valdytu Briuselis, o Seimą laikinai paleistų, jeigu jau nesusitvarko...

Socialdemokratų partija yra pasiruošusi dalyvauti Seimo paleidime, jeigu turėtų pritarimą iš kitų politinių frakcijų Seime. Mes praeitos kadencijos pabaigoje, kada buvo suformuota mažumos Vyriausybė, siūlėme pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau nesulaukėme pritarimo iš kitų frakcijų. Manau, kad ir šį kartą vargu, ar Seimo nariai sutiktų patys save "pasileisti". Žinodami, kad gali būti neišrinkti į Seimą. Dėl valdymo iš Briuselio tikrai nepritariu, nes biurokratizmo įsigalėjimas tris kartus yra stipresnis negu šiuo metu Lietuvoje. Visa tai teko patirti dirbant Vyriausybėje.

Opozicija nuolat tarkuoja Vyriausybę, kad ji blogai dirba, žlugdo verslą, priima blogus sprendimus. Tačiau pastaruoju metu Vyriausybė sulaukia vis daugiau pagyrimų iš Europos Komisijos, užsienio ekonomikos ekspertų. Tai kaip čia yra? Gal Kubilius viską gerai daro, o jūs klystate?

Tikrai negirdėjau užsienio ekonomikos ekspertų teigiamų Lietuvos Vyriausybės  vertinimų. Galėčiau aiškiai keliais pavyzdžiais pabrėžti, kokia yra ekonominė situacija Lietuvoje: pramonės produkcijos apimtys lapkričio mėnesį augo 0,3 proc., gruodžio mėn. - virš 2 proc., kai mūsų kaimyninėje šalyje Latvijoje, kur finansinė būklė daug blogesnė, pramonė išaugi beveik 9 proc., o Estijoje - virš 3 proc. Statybos darbų apimtys 2009 m. sumažėjo 56 proc. ir kol kas jokio atsigavimo šiame sektoriuje nematyti. Vidaus vartojimas ir toliau mažėja, šeimos biudžetų išlaidos dėl atlyginimų mažinimo, pensijų mažinimo bei kitų socialinių išmokų apkarpymo taip pat sumažėjo. Individualių įmonių savininkų mokesčiai ženkliai padidėjo ir jiems deklaruojant metines pajamas už praeitus metus reikės sumokėti papildomus mokesčius. Dalis jų neįstengs to padaryti, o tai reiškia, kad dar padidės nedarbo lygis. Ekonomikos teigiami požymiai atsiras tada, kada sparčiais tempais pradės augti eksportas, kada pradės didėti vidaus vartojimas ir atsigauti smulkus ir vidutinis verslas.

Pasak reitingų agentūros „Moody‘s“, Lietuvos ekonomikai numatomi bent treji sunkūs metai, kuriuos lydės dideli biudžeto deficitai, besikaupianti valstybės skola, nusilpusios kapitalo įplaukos ir lėtas pajamų augimas. „Moody‘s“ prognozuoja, kad Lietuvos biudžeto deficitas 2009–2011 m. sieks apie 10 proc. BVP. Reitingų agentūros nuomone, Lietuvos ekonomikos ilgalaikio augimo potencialas gali sumažėti nuo 5–6 proc. iki 3–4 proc. Reitingo perspektyva neigiama, o tai reiškia, kad agentūros atstovai yra pasilikę erdvės jį peržiūrėti į blogesniąją pusę. Kokia Jūsų nuomone dėl Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvos 2010 – 2011 m. dabartinės valdžios veiksmų kontekste?

2011 m. turėtų pradėti atsigauti Lietuvos ekonomika. 2010 m. Lietuvoje ekonominė situacija dar bus bloga, tačiau norint, kad 2011 m. įvyktų teigiami ekonominiai poslinkiai reikia, kad Vyriausybė nuo diskusijos pereitų prie veiksmų, kurie duotų teigiamus rezultatus. Šios Vyriausybės didžioji problema, kad visuomenė nežino, kokių veiksmų artimiausiu metu imsis Vyriausybė, nes tik žinant Vyriausybės veiklos kryptis, galima visuomenei sugrąžinti pasitikėjimą valstybe, kad ir pati dalyvautų šiame procese. Mano manymu, didžioji problema bus 2011-2012 m., kada mes valstybės biudžeto išlaidose turėsime numatyti apie 3 milijardus litų skolos aptarnavimo išlaidoms. Mano manymu, eurą Lietuvoje būtų galima įsivesti tik 2014-2015 metais. Gyventojų realus pajamų augimas turėtų prasidėti 2011 m. antrame pusmetyje, o taip pat ir nedarbo mažėjimas.

Dėkoju už pateiktus klausimus, atsiprašau, kad į visus klausimus negalėjau atsakyti, visiems norėčiau suteikti vilties ir optimizmo sprendžiant mūsų šalyje įvairiausius klausimus. Iki pasimatymo!