LSDP Vilniaus skyriaus narys Rolandas Bubnelis

Populizmo šmėkla

„Burbulų“ ekonomikoje vėliau ar anksčiau reikia susimokėt už neapdairiai padarytas klaidas.“Burbulų“ susitraukimas paliečia visus visuomenės sluoksnius. Mažėja įmonių pelnas, darbuotojų darbo užmokestis, socialinė parama ir t.t. Visos politinės partijos „nudažomos“ juodai. Prasideda akmenų mėtymasis ir raganų medžioklė. Visiems šilto užtiesalo neužtenka. Politinės grupuotės ir verslo rykliai nepasidalina siaurėjančia įtaka.

Po šalį pradeda siautėti POPULIZMO šmėkla, kuri apsvaigina visuomenę, tikinčia „fokusininkų“ magija. Frazės, lozungai, deklaracijos tokios gražios, jog atrodo apsikabinsi ir nepaleisi niekada. Deja realybė neskraido ore, kaip tos skambios ir taip mielos frazės paleistos virš mūsų galvų.

Realybė juntama gatvėje, parduotuvėje, šeimoje ir suprantama mūsų piniginėse. “Pūkuoti ir švelnūs“ politikai prašo rinkėjų paramos ir jau kitą dieną po „inauguracijos“ žada atnešti saulę, kuri nušvies kelią į „amžinos šventės“ šalį.

Šiems tikslams naudojami „protingi“ terminai, „mokesčių lengvatos“, „infrastruktūriniai projektai“, „reguliuojami ekonominiai santykiai“, „eksporto skatinimas“, komercinių bankų (suprask „svolačių“) dantų išmušinėjimas“, „darbo vietų išsaugojimas“, „socialinės paramos lygio išlaikymas“, „progresiniai mokesčiai“ ir daug daug daugiau. Viskas labai patrauklu, bet, deja, ne taip jau lengvai įgyvendinama ir ne laiku pritaikius turi neigiamų pasekmių. Kiekviena iš aukščiau skliausteliuose paminėtų frazių reikalauja kompetentingų sprendimų, lėšų ir laiko. Deja, suklaidinta visuomenė nebeturi „kantrybės“, todėl veržiasi į gatves, bei aikštes.

Savas kiemas

Mūsų partijos bičiulių mokesčių lengvatų atstatymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurių ir taip neužtenka dabartinei socialinei  bazei išlaikyt. Proteguojamas valstybės paklausos (infrastruktūra, energetika, daugiabučių ir visuomeninės paskirties objektų renovacija) skatinimas apstatytas biurokratiniais barjerais ir kaip daug kartų buvo ir bus yra neefektyvus. Povilo Gylio garbinama asocializuota M.Keinso ekonominė politika diskredituota. Tai aiškiai demonstruoja šios pasaulio ekonominės krizės didžiųjų ekonomikų pavyzdžiai. Po pigių pinigų (deja mes priversti skolintis 3-4 kartus brangiau) injekcijų į JAV, Vokietijos ir kitų šalių ūkį nei viena iš jų nedemonstruoja aiškaus „atsigavimo“. Dreifavimas ir toliau tęsiasi.Valstybių įsipareigojimai auga kaip ant mielių.
„Rinkėjai“ pratinami prie „narkotinių medžiagų“ už kurias mokės vyriausybių griūtys, ir tie patys mokesčių mokėtojai, bei jų vaikai. Scenarijus kartojas lygiai tas pats, kaip ir prieš keletą metų.Tik dabar paplūdimyje „gelbėtoju“ dirba valstybė.

Rekomendacija

Todėl sakiau ir sakysiu, jog visų darbų pradžia yra adekvatus padėties įvertinimas, jos susidarymo priežasčių nustatymas ir kvalifikuotas (nepopulistinis) strateginis programos paruošimas, kuris būtų paremtas esamais resursais.
    
Pagrindiniai akcentai turi būti šie:

-valstybės valdymo efektyvumas,
-valstybės monetarinės politikos funkcijų atstatymo pasekmių analizė, bei įgyvendinimas,
-fiskalinių priemonių monitoringas,
-naujų finansinių instrumentų įdiegimas, bei skatinimas,
-komercinių bankų ir valstybės partnerystė likviduojant „ekonominius griuvėsius“,
-startinio verslo barjerų sumažinimas, arba panaikinimas,
-terminuotas ekonominių santykių liberalizavimas, leisiantis išlikt, bei įsibėgėt verslui,
-darbo santykių liberalizavimas, leisiantis išlaikyti esamas darbo vietas, bei kurti naujas,
-monopolijų ir oligopolijų pažabojimas paremtas laisvos rinkos principais.

Kodėl reikalinga liberalizuoti šiuo metu darbo rinką, bei ekonominius santykius?

Kritus privačiai paklausai, mažėja įplaukos į valstybės biudžetą.Todėl mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būt nukreipti į socialinės bazės tvarumą, o ne į fiskalinių priemonių mechanizmus. Ekonominių ir darbo santykių administracinių barjerų mažinimas bei liberalizavimas palieka tikimybę, jog dar veikiančios įmonės išliks, bei atsiras stimulas imtis iniciatyvos ir  kurtis naujas įmones, bei darbo vietas. Rinkos liberalizavimo pradžioje mažėja gyventojų pajamos, bet jos dar išlieka minimalios. Kaip sakoma geriau mažiau, nei nieko. Tokiu būdų pristabdomas nedarbo didėjimas. Darbo netekę gyventojai nesikreipia į valstybę ir neapsunkina ir taip „skylėto“ biudžeto.

Ekonominės programos įgyvendinimas

Kuo platesnis politinių partijų spektras dalyvaus ir susitars dėl išėjimo iš krizės strategijos bei taktikos, tuo lengviau tai bus įgyvendint. Kol mūsų politinių partijų, bei jų lyderių galvosi zvimbs „postų dalybų dūzgesiai“, tol bus tik akmenų mėtymasis į svetimą daržą ir tiek. Politinių partijų konsolidacija, išėjimas į balkoną ir paskelbimas visiems, jog tikslai ir užduotys yra nustatytos, ietys sulaužytos ir paruošta politinė dirva laukia sėjos. Santarvė pademonstruos mūsų politinės sistemos brandumą bei efektyvumą. Rezultatų nereikės laukt ilgai. Pasižiūrėsim, jog vienoje, kitoje vietoje pasirodo pirmieji želmenėliai, leisiantys visuomenei patikėt ateitimi.  

Pabaiga

Valstybės tarnautojas, gydytojas ir mokytojas, pensininkas ir studentas turi „įsikalt“ sau į galvą, jog nemokami pietūs pasibaigė. Ir dabar už tai reikia susimokėt. Jeigu šiandien to nepadarysim, tai ryt nuskriaustų bus kur kas daugiau. Būkime supratingi ir kantrūs, aktyvūs ir sąžiningi.

Rolandas Bubnelis, LSDP Vilniaus sk. narys