Justas Pankauskas - LSDP pirmininko pavaduotojas.

Prieš metus A.Kubiliaus Vyriausybė su trenksmu pateikė naują daugiabučių renovacijos modelį, kuriame numatyta, jog valstybė kompensuos 50 procentų projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidų, dengs 15 procentų rangos darbų sumos, o likusius 85 procentus rangos darbų sumos gyventojaiu turės padengti savo lėšomis, suteikiant galimybę paimti paskolą su 3 procentų metinėmis palūkanomis. Tuo tarpu asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal ir vieniems gyvenantiems asmenims numatoma kompensuoti ir visas palūkanas ir paimto kredito sumą, taigi nemokėti nė lito.

Lietuvoje apie 96 proc. daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 m. Dauguma jų yra ekonomiškai neefektyvūs, todėl taikydamą šią programą A.Kubiliaus Vyriausybė tikisi iki 2020 m. atnaujinti apie 70 proc., t.y. apie 24 tūkstančius tokių pastatų. Nuo pat naujojo modelio pristatymo jis buvo vertinamas itin prieštaringai. Vyriausybės atstovai įrodinėjo jog naujasis modelis – tai puiki „trąša“ skatinanati senų daugiabučių atnaujinimą, o ekspertų ir daugiabučių namų savininkų bendrijų argumentai, jog piniginės šioms „trąšoms“ pirkti yra per plonos ir dar plonės, išgirsti nebuvo. Nekreipdamas dėmesio į paprastų žmonių įspėjimus, A.Kubilius atatupstas „stūmė“ šį modelį ir pažadėjo, kad dar 2009 metais bus apšiltinti 500 daugiabučių, 2010 metais – 1000, o dar vėliau - po 2000 daugiabučių per metus. Praėjus metams ant svarstyklių padėję šio žadėto „derliaus“ rezultatus matome rodykles ties nuliu - iš žadėtų 500 daugiabučių nebuvo renovuotas nei vienas pastatas.

Didelių abejonių kelia ir tolimesnės šio modelio sėkmės perspektyvos, nes konservatorių vyriausybė lengva ranka nukirpusi senatvės pensijas, kirsdama per socialines išmokas, kurios ir taip yra vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, nesugebėdama spręsti 300 tūkstančių siekiančios bedarbystės, stumia žmones nertis dar vieną, šį kartą, paskolų kilpą. Kaip žinoma, didžioji dalis vidutines ir mažas pajamas gaunančių Lietuvos žmonių gyvena senesnės statybos daugiabučiuose. Nemažai jaunų šeimų įsigijusių butus tokio tipo daugiabučiuose moka šimtatūkstantisnes paskolas ir yra peršamos imti dar vieną. Tiesa, iš mirties taško naujoji programa pajudėjo, tačiau tas vos apčiuopiamas „pulsas“ daug vilties neįkvepia. Per du pirmuosius 2010 metų mėnesius tik šešių daugiabučių gyventojai, iš 24 tūkstančių, pareiškė norą modernizuoti savo daugiabutį pagal naująją programą. Tuo tarpu reklamuodama šį modelį, žmonių hipnozei A.Kubiliaus Vyriausybė pasitelkia ir mitologinių sirenų technologijas - už 30 mln.lt užsakė skambią viešųjų ryšių akciją, liaupsinančią naujojo modelio privalumus. Taigi taip išeina, kad šiuo metu vieno daugiabučio gyventojus įtikinti modernizuoti savo daugiabutį atsieina 5 mln.Lt.  

Iki naujojo modelio patvirtinimo, veikė ankstesnė valstybės parama, patvirtinta dar valdant socialdemokratų Vyriausybei, kompleksiškai modernizuota buvo apie 300 namų. Dar 214 bendrijų suspėjo „įšokti“ į minėtos ankstesnės programos traukinį ir turi galimybę modernizuoti savo namus gaudami 50 proc. Valstybės finansinę paramą. Paradoksas, tačiau socialdemokratų Vyriausybė nebedirba jau metus, tačiau pagal anksčiau galiojusią programa nori pasinaudoti keli šimtai daugiabučių, o pagal naujają – vos keletas. Deja, džentelmeniškai pripažinti konservatoriai nedrįsta, kad drastiškai keičiant programą buvo padaryta klaida ir pasiūlytas  naujasis modelis iš esmės ne paspartino, o numarino daugiabučių renovavimo procesą. 

Įdomu tai, kad suprasdama savo beviltišką padėtį Vyriausybė pradėjo blaškytis ir Aplinkos ministerija peršoko prie kitos idėjos – pasiūlė butų savininkams kiekvieną mėnesį mokėti iki 0,7 Lt.siekiantį mokestį nuo vieno kradratinio metro buto ploto ir taip kaupti fondą iš kurio gyventojai vėliau galėtų modernizuoti savo daugiabutį. Retoriškai tenka paklausti kodėl prieš strimgalviais kurdami fiasko patyrusią programą, valdantieji nepasiūlė steigti šio fondo apie kurio užuomazgas dabar kalba. Kodėl buvo pasirinktas priešingas – skolinimosi modelis. Pagal skelbtą skatinimo programą daugiabučių skolinimo fondui skirtas 1 mlrd. Lt, su Europos Investicijų banku pasirašyta sutartis, tačiau fonde stovintys pinigai, nors taip reikalingi dūstančiai Lietuvos ekonomikai, tačiau nenaudojami, nes žmonės nesirįžta matuotis kamikadzės šalmo ir imti brukamų paskolų.

Taigi prieš metus Nojaus laivu šalies ekonomikai vadinęs būsimą masinę daugiabučių modernizavimo programą, šalies Premjeras A.Kubilius, nors ir turėdamas rankose 1 mlrd. Lt., atsidūrė prie skęstančio Titaniko šturvalo.

 
Priedas.

Kaip per pusmetį keitėsi premjero Andriaus Kubiliaus retorika

Balandžio 2 d.

    „Per metus buvo renovuojama apie 200 ar 300 daugiabučių pastatų. Žinant, kad Lietuvoje iš viso yra iki 30 tūkst. tokių pastatų, visiškai aišku, kad toliau renovuojant tokiais tempais dauguma tų daugiabučių paprasčiausiai nesulauktų renovacijos pradžios: tokiu atveju visi senos statybos butai būtų renovuoti tik maždaug per 100 metų. Mes norime, kad per metus būtų renovuojama ne 200, o 2 tūkst. pastatų.“

Balandžio 15 d.

    „Mes tikime, kad jau šiais metais mes galėsime bent 500 naujų papildomų namų pradėti renovuoti pagal naują modelį. Kitais metais tikimės, kad taip galėtume renovuoti apie 1 tūkst. namų, ir šitaip pasiektume, kad Lietuvoje namų renovacija vyktų kur kas didesniais tempais nei iki šiol.“

Gegužės 22 d.

    „Tikimės, kad nuo liepos vidurio procesas galėtų „pilna apimtimi“ judėti. Tai naujas procesas, besiremiantis europiniais pinigais, tai nauja programa.“

Spalio 2 d.

    „Iš tikrųjų programa nepradėta įgyvendinti – ji vis dar yra derinama.“

šaltinis: atgimimas.lt