"Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu." (Lietuvos Konstitucija, 118 straipsnis).Taigi, pagal įstatymą prokuroras klauso tik įstatymo ir mėginančius jam daryti įtaką politikus turi atšaldyti kad ir tokia sakramentinė frazė: "Ponai, aš vykdau įstatymą, kurį jūs priėmėte. Priimsite kitą - jį taip pat vykdysiu. O dabar... malonėkite netrukdyti." Bet kad taip būtų, prokuroras turi pats norėti būti nepriklausomas, nes įstatymas tik sudaro tokias sąlygas. Tačiau ar visada prokurorai atsispiria politikų spaudimui, - klausimas vertas platesnės diskusijos.Reikia pripažinti, kad priėmus anksčiau pateiktą Konstitucijos straipsnį, niekas nebedrįsta prokurorų vadinti kišeniniais prokurorais, kurie dar prieš šešerius metus vakarais vis užsukdavo pas Respublikos vadovus gauti instrukcijų, kaip tirti kurią nors bylą. Niekas dabar nebemoko prokurorų, kaip reikia parengti paprastas kriminalines bylas teismui. Čia jie iš tiesų pasižymi nepriklausomu elgesiu. Bet jei byla turi politinį kvapelį, prokurorai kartais užmiršta savo nepriklausomumą. Nekalbėsiu apie bylas, kurioms tirti būtina pagalba iš užsienio. Tokios yra Rainių žudynių organizatoriaus Nachmano Dušanskio ir Medininkų žudikų bylos. Izraelis ir Rusija atsisakė juos išduoti Lietuvai. Izraelis pareiškė, kad Lietuvai pirmiau de...













