LSDP frakcijos seniūnas A.Butkevičius.
Kovo 16 d. LSDP pirmininkas ir socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius dalyvavo “Žinių radijo” diskusijų laidoje “Raktas”. Jau kalbama, kad opozicija skleidžia sparnus, pristatė alternatyvią Vyriausybės programą. Ar opozicijos ketinimus įmanoma įgyvendinti, ką tai duotų Lietuvos žmonėms?
Pasak A.Butkevičiaus, opozicinių frakcijų darbas pradėtas ne nuo aritmetikos, kaip darė ir daro dabartinis Premjeras Andrius Kubilius.
“Trys opozicinės frakcijos susitarėm, kad turime vieni kitus pasitikrinti, ar mūsų požiūris į dabartines problemas sutampa. Tam paruošėm atskirą alternatyvią Vyriausybės programą. Tai buvo vienas pagrindinių tikslų. Mums pavyko programą paruošti. Manau, kad A.Kubilius tikrai jos neskaitė. Jei paskaitytų, pamatytų, kuo ji skiriasi nuo konservatorių programos. Nors kai kurie jų frakcijos nariai mano atvirkščiai”, - sako A.Butkevičius.
LSDP frakcijos seniūnas įsitikinęs kad opozicinė alternatyvioji programa yra kur kas geresnė negu dabartinės Vyriausybės. Kuo ji skiriasi?
“Mes galvojame, kad biudžeto deficitą reikia mažinti ne padidinta mokesčių našta, kaip daro dabartinė valdžia, bet didinant dirbančiųjų skaičių, vykdant verslo skatinimo priemones, efektyviau naudojant valstybės investicines lėšas. Didelį dėmesį skiriame vartojimui ir eksportui didinti. Gali paprašyti, kad programą tau kas paruoštų, sumokėk didelius pinigus, ir ji gal bus puiki, bet reikia galvoti apie įgyvendinimą. Reikia žinoti, kaip valdyti valstybę. O tą norint žinoti, reikia atlikti išsamią ekonominę analizę. Privalai turėti strateginį planą. O jį gali paruošti tik stipri komanda. Kai mes 2008-ųjų pabaigoje diskutavome apie mokesčių reformą, sakėme, kad iškils nedarbo problema. Taip ir nutiko. Taigi vadovų tikslas – žinoti, kas gali būti rytoj”, - sako A.Butkevičius.
Ekonomikos sunkmečiu sprendimus tenka keisti kas porą savaičių. Juk Lietuvą veikia ir kitų šalių ekonomikos, kurios taip pat apimtos krizės. Pasak LSDP frakcijos seniūno, Lietuva susiduria su vadybine problema. Programa parašyta tam, kad būtų nubrėžtos trumpalaikės ir ilgalaikės veiklos kryptys. Turi stengtis iš programos rėmų neiškristi.
“Labai svarbu užtikrinti žmonėms pajamas, optimizuoti išlaidas, o ne aritmetiškai mažinti jas visiems”.
LSDP frakcijos seniūnas priminė, kaip opozicija dirbo prieš pusantrų metų. Socialdemokratai nebuvo labai kategoriški, tačiau išsakydavo savo nuomonę, kur konservatoriai klysta.
“Siūlėme kitus projektus, tą, ką daro visos opozicinės frakcijos demokratinėse šalyse. Vėliau opozicija buvo pradėta vadinti bedante, silpna. Pirmą pusmetį matėme, kokia yra sunki ekonominė situacija, mes tikėjomės, kad valdantieji išgirs. Kai valdantieji pradėjo demonstruoti arogantiškumą, toks elgesys mus šokiravo. Lietuva turi kelią – kaip išeiti iš sunkios ekonominės situacijos. Pirma – didindama eksportą, o antra – skatindama smulkųjį ir vidutinį verslą. Ne Liuksemburgo banke reikia laikyti pinigus. Reikėjo skirti pinigų mokyklų renovacijai, kultūros paskirties objektų renovacijai, pertvarkyti biudžetiniame sektoriuje esančias katilines. Tai sukurtų darbo vietų”, - sako A.Butkevičius.
LSDP pirmininko nuomone, dabartinė valdančioji koalicija patikėjo buvusio finansų ministro kalbom, kad mokesčių reforma išspręs ekonomines problemas. Mokesčių sistema yra tik tam tikras instrumentas, kuris ekonomikos augimą pagreitina arba palėtina. Jų reforma ekonomikos augimą sulėtino. Padidinti individualių įmonių savininkų mokesčiai. Ar opozicija turi su tuo taikytis?
Jei būtų sudaryta naujoji valdančioji dauguma, tektų išgyventi pereinamąjį laikotarpį.
“Pirmiausia mes peržiūrėtume investicines programas, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto ir ES biudžeto lėšų. Yra socialinis fondas, kurio lėšas būtų galima naudoti darbo vietų steigimui. Žiūrėtume, kaip racionaliau panaudoti tas lėšas, kad gautume kuo didesnę kapitalo grąžą į biudžetą. Butų garantuotos pajamos žmonėms, tokiu būdu būtų skatinamas vartojimas. Statybos sektoriuje išskirtume keletą nacionalinės svarbos objektų. Paskelbtume ypač didelės vertės konkursą, kad genrangovas, laimėjęs konkursą, pats prisitrauktų finansinius resursus, o su valstybe atsiskaito per dešimt ar penkiolika metų. Varžtai būtų atleidžiami smulkiam verslui. Grįžtume prie kai kurių PVM lengvatų. Sutinku, kad porą mėnesių mokesčių surinkimas šiek tiek pablogėtų, bet apskaičiavome, kad per septynis mėnesius, išaugus vartojimui – situacija išsilygintų. Žiūrint į perspektyvą – pajamos didėtų”, - sako A.Butkevičius.
Parengė Evelina Butkutė