2009 liepos 22 dieną, tapau Lietuvos socialdemokratų partijos Alytaus skyriaus nariu ir taip, būdamas 29-erių metų, žengiau pirmuosius žingsnius Lietuvos politinio Olimpo link. Mano priėmimo proga į Alytų, atvažiavo pats LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius. Greičiausiai, tai – tik sutapimas, ir ponas Butkevičius atvažiavo šiek tiek dėl kitų priežasčių, bet man ir antram priimtam mano kolegai, be to, irgi Mantui, buvo vis tiek labai malonu. Įstot įstojom. Toliau viskas aišku, reikia dirbt. Tačiau šį kartą labiau norėčiau pakalbėti ne apie partinę veiklą, o apie „priešįstojiminį“ procesą.

Ir vėl „džiugios“ naujienos Alytaus gyventojams, sporto mėgėjams, ypač teniso aistruoliams. Ačiū jums, miela Alytaus miesto savivaldybe, už gyventojų laisvalaikio ir užimtumo skatinimą, už nuoširdžiausią rūpestį dėl mūsų sveikatos ir gerovės. Kaip spindinti pavasarinė dovana miestiečiams, kaip šviežio oro gurkšnis teniso mėgėjams - 200 proc. didesnis mokestis už kortų nuomą. Iš džiaugsmo bešokinėjant gali apsisukti galva, nematytas neregėtas valdžios atstovų siurprizas, naujienų naujiena, kažkur kažkas vėl pakėlė kažkokį mokestį, juk jau taip seniai to nebuvo šiais pertekliaus ir sotaus gyvenimo laikais. Nežinau, kuri partija per pastaruosius metus tų mokesčių pakėlė daugiausia, bet, kad ir kuri būtų, siūlyčiau jai pavadinimą iš dabartinio pakeisti į partija „Kelkmokesčiatoriai“.

Artėjant Kultūros dienai vis dažniau pamąstau apie šį neįmanomą žodžiais įvardinti objektą?..Subjektą?.. Lyg ir ne tai, kam nesant mirtum, bet be jos ir gyvas nesijauti... Lyg ir negyvas procesas, bet be gyvo žmogaus niekam kaip ir nereikalingas...

Pabandžiusi priversti visus emigrantus, neregistruotus bedarbius ir reguliarių pajamų negaunančius Lietuvos piliečius susimokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį žymaus fiziko valdžia eilinį kartą atskleidė savo nekompetenciją, nuteikė prieš save beveik 200 tūkstančių žmonių, palaidojo emigrantų sugrąžinimo į Tėvynę programą. Tokį negailestingą nuosprendį skelbia Lietuvos žiniasklaida.

Vyskupų konferencijos atstovų manymu, Lietuvos akušerių ir ginekologų etikos kodeksas,  numatantis, kad dėl religinių ar moralinių įsitikinimų gydytojas turi teisę atsisakyti nutraukti nėštumą nėra pakankamas. Todėl buvo kreiptasi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų Medicinos praktikos įstatymo  pakeitimą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta galimybė gydytojui atsisakyti nutraukti nėštumą. Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus jau buvo bandoma uždrausti abortą. Neabejotina, kad tai yra dar vienas gudrus žingsnis, siekiant realizuoti šį draudimą. Vyriausybė palaikė Vyskupų konferencijos siūlymą, kad savarankiškam darbui besiruošiantis rezidentas galėtų atsisakyti praktikos atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą.

Velykas daugelis sieja su atgimimu gamtoje. Deja, darbo rinkoje vis dar įšalas, kurį sustiprino į darbo biržas plūstelėję neregistruoti bedarbiai. Suveikė priešvelykinė valdančiųjų „nedarbo mažinimo priemonė“ - pagąsdinimas prievole mokėti sveikatos draudimo įmokas. Nedarbo ji nesumažins, o darbo biržos turės papildomo darbo ir išlaidų. Kas gi toliau? Ar bus įveiktas nedarbas, kuris palietė beveik kas šeštą darbingą Lietuvos gyventoją? O gal žmonės gali palaukti, pakentėti kol baigsis krizė arba valdžia sugalvos stebuklingą vaistą nuo nedarbo?

Imtis mokesčių temos paskatino didelį rezonansą Lietuvoje ir už jos ribų sukėlusi Lietuvos Vyriausybės „akcija“ surinkti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš bedarbių taip pat ir emigrantų. Nepulsiu į atlapus šios idėjos autoriams, tas jau daryta pakankamai, tačiau pažvelgsiu plačiau į dabarties Lietuvos mokestinę politiką: kokia ji yra, ko ja siekiama ir svarbiausia, kaip ji nulems mūsų artimiausia ir ne tokią artimą ateitį?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įgaliojo premjerą Andrių Kubilių vykti į Prahą į susitikimą su JAV prezidentu Baraku Obama. Kai šis pranešimas pasirodė balandžio 1-ąją, pamaniau, kad tai yra balandžio 1-osios dienos žiniasklaidos paskelbtas pokštas. Įsitikinęs, kad tai visai ne pokštas, manau, kad toks Prezidentės D.Grybauskaitės sprendimas yra, švelniai tariant, abejotinas. Atsižvelgiant ir į Prezidentės konstitucines pareigas, ir į Lietuvos užsienio politikos prioritetų strategiją. 

„Europos Sąjunga nekelia privalomų reikalavimų šalims narėms dėl pensinio amžiaus ilginimo ir suvienodinimo vyrams ir moterims. Kiekviena šalis tokius sprendimus priima atsižvelgdama į savo situaciją, todėl mane nustebino kai kurių valdžios atstovų komentarai, kad ilginti pensinį amžių iki 65-67 metų Lietuvoje yra būtina, nes taip esą daro dauguma Europos Sąjungos valstybių“, - sako Lietuvai atstovaujanti Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Ji sako, kad jei pensinis amžius Lietuvoje būtų prailgintas iki 67 metų, pensijas tektų skirti po mirties, nes vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvos miestuose siekia 66, o kaimuose – vos 64 metus…