Kelintą sykį kai kurios šalies politinės partijos lipa ant to paties grėblio – bando sėdėti ant dviejų kėdžių arba būti vienu metu  ir opozicijoje, ir valdžioje ar bent jau šalia jos. Prieš keletą metų, šiandien jau  praktiškai išnykusi iš politinio žemėlapio, tai mėgino daryti Centro sąjunga. O štai dabar – valstiečiai liaudininkai. Ir nors juos iš dalies galima suprasti – tariamos derybos su valdančiąja koalicija suteikia jiems šiek tiek laikino  žiniasklaidos dėmesio, tačiau, neabejoju, jog jų rinkėjų ir šiaip nelabai aukštas pasitikėjimas, smuks dar. Nes sunku būtų patikėti, jog  jie pritaria dešiniųjų vykdomai politikai, mokesčių didinimui, A.Kubiliaus Vyriausybės nesugebėjimui apginti žemės ūkio produkcijos gamintojų, kaimo skurdinimui.

Prieš metus A.Kubiliaus Vyriausybė su trenksmu pateikė naują daugiabučių renovacijos modelį, kuriame numatyta, jog valstybė kompensuos 50 procentų projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidų, dengs 15 procentų rangos darbų sumos, o likusius 85 procentus rangos darbų sumos gyventojaiu turės padengti savo lėšomis, suteikiant galimybę paimti paskolą su 3 procentų metinėmis palūkanomis. Tuo tarpu asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal ir vieniems gyvenantiems asmenims numatoma kompensuoti ir visas palūkanas ir paimto kredito sumą, taigi nemokėti nė lito.

Lietuvai, dar ir savo pačios rankomis sugriovus planus statyti atominę elektrinę (kartu su Latvija, Estija bei Lenkija), rusai realiai pradėjo savos jėgainės statybas Kaliningrade. Tai padarę, jie laimėjo labai reikalingą jiems laiką, kurį dėl minėtų priežasčių praradome mes, automatiškai pabranginę dar teoriškai įmanomas tokias statybas Lietuvoje. Dar daugiau, anksčiau pradėję, rusai neabejotinai pritrauks į statybas ir labai reikalingus specialistus iš Lietuvos, o gal net ir investuotojus, ką jie jau mėgino daryti susitikime su Prezidente D.Grybauskaite.

Populizmo šmėkla

„Burbulų“ ekonomikoje vėliau ar anksčiau reikia susimokėt už neapdairiai padarytas klaidas.“Burbulų“ susitraukimas paliečia visus visuomenės sluoksnius. Mažėja įmonių pelnas, darbuotojų darbo užmokestis, socialinė parama ir t.t. Visos politinės partijos „nudažomos“ juodai. Prasideda akmenų mėtymasis ir raganų medžioklė. Visiems šilto užtiesalo neužtenka. Politinės grupuotės ir verslo rykliai nepasidalina siaurėjančia įtaka.

Klausimas gali pasirodyti paradoksalus, nes per amžius gyvename prie Baltijos jūros, Baltijos šalimis įprasta vadinti Lietuvą, Latviją ir Estiją, pagaliau, esame baltų palikuonys. Tačiau žvelgiant į du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius vyravusias politikos kryptis, akivaizdu, kad integruotis į Baltijos regioną nebuvo skubama.

Suburti alternatyvią koaliciją yra visiškai realu, Krikščionių partijai joje dalyvauti kelias yra atvertas, o dabartinės Vyriausybės bet kokiu atveju laukia neramios dienos. „būtina stiprinti Parlamentinę kontrolę. Tai pastaruoju metu beveik nevykdoma“, sako Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Tai reiškia, kad ministrų, o gal ir Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus pasitikėjimo pasitikrinimą Seime.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – skaudus signalas: mūsų žmonės jau nebegintų savo tėvynės. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Sprinter tyrimai“ duomenimis, gautais naujienų portalo “Delfi” užsakymu, gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik apie trečdalis šalies gyventojų. Maža to, didesnioji dalis 18-25 metų jaunimo – atkurtos nepriklausomos Lietuvos vaikai – sako, kad pilietybė jiems apskritai nesvarbi. Akivaizdu – išgyvename nusivylimo krizę. Jau nebe vien ekonominį, bet ir dvasinį disbalansą.

Kol konservatoriai kartu su Prezidente džiaugėsi “metų pasiekimu” – valstybės valdomos įmonės LEO išardymu, Kaliningrade ir, regis, Baltarusijoje  pradėtos atominių jėgainių statybos. Tuo tarpu naujai įkurta, valdančiųjų partijų narių įdarbinimo biuru tapusi Energetikos ministerija, kol kas ramiai išsimoka sau premijas už “didžiulius pasiekimus”, tvarkant šalies energetikos sektorių pagrindine linkme – kuo daugiau priklausomybės nuo “didžiojo kaimyno”.

Konstitucinis Teismas (KT) yra nurodęs Seimui pakeisti savivaldybių rinkimų įstatymą taip, kad bendruomenių atstovai įgytų lygias teises kartu su partijomis dalyvauti rinkimuose, taigi ir savivaldybių administravime. Kaip manote, kodėl neskubama taisyti šio įstatymo?