Kitos naujienos

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

Daugiau
Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Daugiau
LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

Daugiau
Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Daugiau
Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 04 05

P. Eidukevičius. Ar reikalingas nacionalinis susitarimas dėl švietimo? Klausimai S. Jurkevičiui

Straipsnyje “Trys pagrindinės Lietuvos švietimo sistemos problemos” teigiama: “blogėja mokymo(si) kokybė”; trūksta (provincijoje) mokytojų, prasti jų atlyginimai; nieko nesprendžia buvusios ir siūlomos savitikslės švietimo reformos. Tikra teisybė!

Tiktai tarp paminėtų pagrindinių mūsų švietimo problemų trūksta bene svarbiausios – visų pagrindų pagrindo - moksleivio motyvacijos? Prie prastos moksleivio motyvacijos – jo nenoro mokytis ir geriausi mokytojai, tobulos programos, modernios mokyklos yra bejėgiai dėl paprastos priežasties. Mokymas(is) nėra perkama-parduodama „paslauga“!

Mokymasis yra žinių ir įgūdžių įsisavinimo atkaklus ir nelengvas moksleivio darbas! Jei jis grindžiamas ieškojimais ir atradimais, toks darbas yra kūrybinis. Toks teikia didelį pasitenkinimą. Tokį Darbą nesunku pratęsti ir mokytis – tobulėti visą gyvenimą.

Dauguma Lietuvos moksleivių srebia, krepšeliais orientuotą į “mokymo paslaugą”, dabartinio švietimo “vargo vakarienę”. Apie ją “kaimo mokytojas” (“Delfi” 2017 04 02): “kai klasėse sėdi krepšeliai, sunku kalbėti apie kokybę”. Daugelis (kai kur ir dauguma) moksleivių, įskaitant ir pasiturinčių inteligentų atžalas, nenori mokytis. Juos mokykla “kankina” namų darbais, “baudžia” testais ir egzaminais. Jie nepatenkinti, nelaimingi.

Tokiais juos padarė šalia, ir namuose verdantis gyvenimas, orientuotas – kuo daugiau visko turėti (brangesnių - madingesnų rūbų, mobiliakų,..), smagų laiko leidimą, pramogas. Darbas ES “dugno” algomis visuotinai nuvertintas. Viską jie mato.

Ką-tik profesorius, atradęs Vasario 16-os Aktą, atviravo, neįperka kelionės lėktuvu. Tokia mūsų kasdienybės gėda užkliuvo Premjerui. Tokia “skaudi gėda” riboja ir mūsų moksleivių motyvacją – ryžtą siekti “taip algomis įvertinto” aukštesnio išsilavinimo.

Apie mūsų moksleivių motyvaciją taikliai rusų klasikas: “Ne chočū ūčitsia, a chočū ženitsia”. Klasika tinka ir profiliavimui: “Gramatika reikalinga raštvedžiui, matematika – ūkvedžiui, geografija – vežikui”. Visapusiškos asmenybės ugdymas … palauks?! O gal, jei jau Premjerui užkliuvo profesorių atlyginimai, ledai pažangos link pajudėjo?

Tik priešrinkiminis pažadas naikinti „krepšelius“ primirštas? Išsiskiria du požiūriai.

Valstybė - neišvengiama blogybė. Jos reguliavimo ir mokesčių reikia kuo mažiau. Tai - valstybės svarbą neigiančiųjų (VSN) – dešiniųjų požiūris. Lietuvoje dominuojantis?

Kitas: valstybė – mes visi. Valstybė mus vienija. Ji sėkmingai (pripažįsta ir dešinieji) griežtai keliuose reguliuoja „eismą“. Ieškomas protingas reguliavimas ir kitur, kur rinka nesusitvarko. Suprantančių valstybės svarbą (SVS) – kairiųjų požiūris. Lietuvoje retokas?

Kai pasaulyje nuokrypių kairėn tendencijos? ES vadovų nuomone mokesčiai turi būti mokami ten, kur pelnas uždirbtas, todėl turi nelikti „rojaus“ mokesčių parazitų. Tokių kaip Kipre, Liuksenburge, Olandijoj, Airijoj. ES siekia unifikuoti mokesčius. Ką-tik gavome EK signalą dėl mūsų „riboto progresyvumo mokesčių sistemos“, ir dėl algų skirtumų. Nors mūsų mokesčių sistema yra greičiau stipriai regresinė (dėl stipriai regresinių PVM ir akcizų bei jų svorio apie 50 proc. mokesčių balanse)? O ir Amerikoje Trumpas sustabdytas, bandęs naikinti „Obamacare“ sveikatos apsaugos pareguliavimą.

EK signale mums yra ir apie išsivaikščiojimą. Apie tai, gyventi Anglijoje, rašytoja Zita Čepaitė straipsnyje “…kas lietuvius sugrąžintų namo” (Delfi” 2017 04 01): “… atlyginimus priartinti prie Europos vidurkio”. Akivaizdu. Nuo sprendimo neišsisuksime?!

Nuo ko pradėti? O gal nuo nacionalinio sutarimo pirmaeilės nacionalinės svarbos klausimu: atlyginimus padidinti apie du kartus?! Pradžiai gal užtektų ir pusantro karto?

Visa tai realu! Yra precedentas dar be nacionalinio susitarimo. Kauno baldų gamykla “Freda” (“Delfi” 2017 02 27) pakėlė atlyginimus trečdaliu. Ir nušovė tris “zuikius”: apsirūpino kvalifikuota darbo jėga; pakėlė darbo našumą, efektyvumą; pagerino socialinį klimatą taip, kad darbuotojai nebėga svetur, bet iš ten grįžta. Telieka, kad taip ir kitur?!

Telieka. Mokytojų, dėstytojų, policininkų, kitus atlyginimus pakelti link ES vidurkio padidintu perskirstymu, esančiu ES „dugne“. Šiuo tikslu reikia sutvarkyti mokesčių sistemą pagal 1996 m. Nobelio laureato James Mirrleeso principus: visur progresinis modelis; skirtingos kilmės pajamos apmokestinamos vienodai; visur ji - paprasta.

Pastarasis principas jau vykdomas. Mokestis ir išbarstytos rinkliavos į Sodrą jungiamos į vieną mokestį darbo pajamoms. Mažėja landų. Pritaria ir „VSN“ atstovai.

Apie kitus principus nėra net ir užuominų. Viešoji opinija nepalanki „progresiniams“.

Lietuvoje vienodas visiems (arti „rojaus“ lygio) 15 proc. pelno mokestis sunki našta smulkiems verslams, kuriuos spaudžia stambesnieji „masto ekonomijos“ pranašumais. Valstybė tokiais mokesčiais praktiškai remia stambiuosius, kurie geba pelnus paslėpti.

Kas, jei ne mokytojai, dėstytojai - tautos ateities kūrėjai gali prašviesinti, apniukusią pesimizmu, viešąją opiniją? Kas kitas pareikalaus iš politikų „progresinių mokesčių“ –atgaivos smulkiems verslams, galimybės algas pakelti iš “gėdos” lygio?!

Be gėdos (ir įžvalgumo) politikai užkrovė apie 55 proc. mokesčių naštą samdiniams. Dar žymi uždarbių ir pensijų dalis (21 proc. ar daugiau nuo pirkinių) per PVM ar akcizus nukreipti į biudžetą. Šie apyvartiniai mokesčiai kerta apyvartą. Čia dar tik pusė bėdos. Mūsų sumokėto PVM tik apie 67 proc. pasiekia biudžetą. Kita apie trečioji dalis dingsta pakeliui privačių mokesčių rinkėjų kišenėse. Telieka susivokti ... ir pareikalauti išeities?

Pinigų yra. 18,8 milijardo eurų guli indėliuose be naudos savininkams. Kaip pinigus įdarbinti? Tuo tikslu ir sugalvotas progresinis mokestis. Tik kliudo „rojaus“ parazitai.

Bėgs pinigėliai svetur, vos tik juos pakrutinus? Paskui teatro verslus, kad ir į Kiprą.

Tačiau nėra kitos alternatyvos, kaip ieškoti išeities. Teikia vilties pasaulinės kairiosios tendencijos ir galimas verslų pilietinis suvokimas, kad ekonominį stabilumą garantuoja tik progresinis reguliavimas. Be stabilumo neturi prasmės joks planavimas ir investicijos.

EK signalas mus įspėjo, kad su savo algų skirtumais patenkame į „krizių zoną“.

Ką-tik atrastas valstybės atkūrimo Aktas teikia vilties, kad likimas mums – palankus.

Šia proga dieduko Petro priminimas apie mūsų svarbiausią mokytoją:

Istorikų gatvei šiandien šventė:

Atrasto Akto šviesi žinia

Sužibo mums nauja žvaigžde,

Kaip priminimas – kokia svarbi!

ISTORIJA – susivokimo, atradimų kelyje.

2017 balandis 4 d.

Petras Eidukevičius (buvęs matematikos, fizikos, ekonomikos mokytojas)

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)