Kitos naujienos

Dėmėsio! LSDP respublikinio sąskrydžio 2017 m. programa

Dėmėsio! LSDP respublikinio sąskrydžio 2017 m. programa

Daugiau
G. Kirkilas: „Paramos menininkų parodoms fondas sustiprins jų veiklos savireguliaciją“

G. Kirkilas: „Paramos menininkų parodoms fondas sustiprins jų veiklos savireguliaciją“

Daugiau
G. Kirkilas ir J. Bernatonis reškia užuojautą dėl teroro akto Mančesteryje: „Terorizmas veda į asmenines tragedijas, o ne į teroristų pergales“

G. Kirkilas ir J. Bernatonis reškia užuojautą dėl teroro akto Mančesteryje: „Terorizmas veda į asmenines tragedijas, o ne į teroristų pergales“

Daugiau
Laisvės kovų komisijos pirmininkas J. Olekas dalyvavo trėmimų minėjime

Laisvės kovų komisijos pirmininkas J. Olekas dalyvavo trėmimų minėjime

Daugiau
LSDJS diskusija „XXI amžius: ar moteris vis dar indaplovė?“

LSDJS diskusija „XXI amžius: ar moteris vis dar indaplovė?“

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 04 13

V. Plečkaitis. Europai reikia tikrų lyderių ir konkretaus solidarumo

Skaitant Lietuvos politologų , politikų ir net valstybės vadovų pasisakymus apie krizės apimtą Europos Sąjungą, dažnai išgirstame ne tiek  pageidavimą, kiek reikalavimą, nusivylimą ar net priekaištą – tik nežinia kam skirtą:  „Europai  trūksta lyderio“ arba „Europai trūksta lyderystės“. Tačiau iš savo politikų  niekada neišgirstame savikritiško požiūrio į save, į savo pačių lyderius ir apie lietuvišką lyderystę. ? Ar žinome, kur link jie mus veda ? Ar apskritai mes  turime tikruosius lyderius ? Kaip žinia, savikritiškumo stoka yra silpnumo ženklas.

Įdomu, ką turi omenyje koks nors  Lietuvos seimo narys,ar  užsienio reikalų ministras , ne taip seniai pareiškęs: „Europai trūksta lyderio“?  Ar tai, kad kad jei būtų toks visų pageidaujamas lyderis, tai jis galėtų nurodyti tiesiausią kelią į žmonijos klestėjimą? Ar kad  jo dėka Europa savaime atsigautų, išbristų iš ekonominio nuosmukio, kad  sustabdytų pabėgėlių srautus iš Afrikos, panaikintų didėjančius materialinius skirtumas tarp  skurdžiausių ir turtingiausių, priverstų Maskvą pasirinkti demokratišką, Vakarų vertybėmis grįstą politiką ? Galiausiai sulygintų Vidurio ir Rytų Europos šalių gerbūvį su Vakarų ? Ne tokio lyderio šiame pasaulyje nėra ir nebus.

 O gal Europai reikalingas toks lyderis, kuris priverstų visą Europą žygiuoti vienintele teisinga kryptimi ir tokiu būdu atvestų Europos tautas į išsvajotą laimę, kurioje klestės laisvė, lygybė ir solidarumas. Atves į ten, kur Europa „bus aukščiau visko “ ? Kaip kad Donaldo Trumpo skelbiamas tikslas  „Amerika  pirmiausia“? 

Prisiminkim Antrojo pasaulinio karo istoriją. Tie kurie manė, kad jie yra „aukščiau visų“ ir yra verti visiems vadovauti, turntys vienintelį „ teisingą lyderį ir teisingiausią tautinę ideologiją“, sukėlė pasaulinį karą, holokaustą ir vos ne visą Europą pavertė griuvėsiais.

 Manau, Europai visiškai nereikia vieno lyderio, kuris tariamai  žinotų teisingiausią kelią ir vadovautų visai Europos Sąjungai. Imperatorių  laikai praėjo. Europai reikia 27 –erių lyderių, kurie gebėtų tautinius interesus protingai derinti su Europos Bendrijos  interesais, jei norime, kad prieš 60 metų pradėta kurti ES sėkmingai vystytūsi. Neatsitiktinai Europos Vadovų pirmininkas Donaldas Tuskas  Romoje į ES vadovus kreipėsi tokiais žodžiais: „ šiandien įrodykite, kad esate Europos lyderiais, kad galite pasirūpinti didžiu palikimu, paveldėtu iš Europos integracijos lyderių“. Deja, ne visi Europos šalių vadovai gali savo lyderystę pagrįsti realiais darbais. Dalis iš jų tik vaizduoja save lyderiais.

 Kažin ar galima sutikti su tais, kurie teigia, kad Europa pati kratosi  politinio lyderio vaidmens pasaulyje. Gal tos lyderystės nebuvimas visai nėra tragedija, o natūrali pasaulio vystymosi eiga. Europai norom nenorom teko atsisakyti vyravimo pasaulyje, stiprėjant JAV , Kinijai ir Indijai. Pamažu artėja Azijos dominavimo pasaulyje valanda.

 Azija visada buvo reikšminga pasaulio kultūroje. Juk net krikščionybė, kurios šaknų Europos Sąjungos konstitucijoje  taip dažnai pasigenda dalis europiečių, atėjo visai ne iš Vakarų, o  iš Vidurio Rytų,  iš vakarinės Azijos. Ten  yra krikščionybės, islamo bei judaizmo lopšys.

 Kita vertus, Europai norint išlikti konkurencinėje kovoje su Azija ir JAV bei išsaugoti savo žmonėms vieną aukščiausių pragyvenimo standartų, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, kaip dabar yra, būtina ne tik išlaviruoti tarp kitų galybių.Jos tikrieji lyderiai privalo iškelti aukštesnius tikslus, kurie vienytų daugelį Europos valstybių.

Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus, susitikęs Vatikane su Europos šalių vadovais. Popiežius  priminė jiems, kad „svarbu neužsidaryti apgaulingame saugume ir  baimėje kitų atžvilgiu“. Anot popiežiaus, „Europos ateičiai reikėtų atrasti solidarumą, kuris neapsiribotų vien gerais ketinimais, bet virstų realiais veiksmais“, nes soldarumas saugo nuo egoizmo, kuris gimdo populizmą“ .

 Europos kultūra augo būdama dialoge su kitais. Jos turtas visada buvo „dvasinis atvirumas ir sugebėjimas kelti pamatinius klausimus apie egzistenciją“. Investuodami tik į vystymasi ir taiką , pasak popiežiaus Pranciškaus, neturime pamiršti,kad „vystymasis nėra vien produktyvumas, bet visapusiškas žmogiškos vertybės realizavimas“.  Lietuvai, kuri save laiko  katalikiška šalimi, derėtų įsisąmoninti šiuos popiežiaus žodžius ir jais vadovautis.

Iš 27 ių valstybių vadovų  išskirtinis vaidmuo tenka didžiųjų šalių vadovams. Pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos. Pirmoji, esanti ne tik geografiniame, bet ir politiniame Europos centre, nuo 19 a. antros pusės siekė dominuoti kontinentnėje Europoje. Tačiau po pralaimėjimų Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose, jos vadovai ir užsienio politikos formuotojai pasirinko taikios ir draugiškų santykių su kaimynais- pirmiausia su Prancūzija ir Lenkija politikos kryptį.

Jei išsilaikys tos pačios Vokietijos ir Prancūzijos rinkėjų nuotaikos, aukščiausia valdžia pasikeis abiejose valstybėse. Su nauja valdžia atsiras nauji lyderiai, matantys kitokią savo šalių ir Europos ateitį, nei buvę vadovai. Galbūt, pralaimėjus Angelai Merkel Vokietijoje, socialdemokratų vadovybė, jau turinti prezidento postą Walterio Steimeierio asmenyje, sušvelnins savo politiką Kremliaus atžvilgiu ? Tačiau rinkimai Saaro žemėje parodė, kad rinkėjų dauguma dar pasitiki A. Merkel partija kur kas labiau nei socialdemokratais.

Pokario Vokietijoje iIlgiausiai po H. D. Genšerio Vokietijos užsienio politikos formuotoju buvo būtent W. Steinmeieris, laikomas  buvusio kanclerio G.Schrioderio mokiniu. Vokietija neketina izoliuotis Maskvos atžvilgiu, bet santykiuose su Rusija laikysis dialogo politikos. Tai nereiškia, kad ji nuolaidžiaus Maskvai, ar išduos sąjungininkus gynybiniame NATO aljanse. Vokietijos vaidmuo Europos Sąjungoje, matyt, turės tendenciją tik didėti.

Iš vokiečių spaudos paaiškėjo, kad Lenkijos pastangų dėka iš ruošiamo pasirašyti naujo Romos dokumento buvo išbraukta pastraipa apie dviejų greičių Europą. Tačiau tai nereiškia, kad skirtingų greičių nebus. Aptakiai surašytame naujoje Romos chartijoje nėra daug konkretumo. Jis paaiškės vėliau, kai sprendimai dėl didesnės integracijos jau bus padaryti siauresniuose valstybių vadovų rateliuose.

Lietuva, anot šalies prezidentės žodžių, pasakytų interviu Lietuvos TV Romoje, rinksis didesnės integracijos Europos Sąjungoje kelią. Nors kaip konkrečiai tai atrodys, Lietuvos žmonės nežino. Kažin ar tai žino mūsų rinkti politikai ?

15min.lt

 

 

.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)