Kitos naujienos

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

Daugiau
Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Daugiau
LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

Daugiau
Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Daugiau
Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 04 13

V. Plečkaitis. Gandai apie ankstyvą Europos Sąjungos mirtį yra smarkiai perdėti

Po Didžiosios Britanijos paskelbto Brexito,  euroskeptikai visoje Europoje dėjo dideles viltis į parlamento rinkimus Nyderlanduose, kuriuose aktyviai reiškiasi antieuropietiška ir antiislamistinė Geerto Wilderso vadovaujama Laisvės partija. Tačiau jiems teko nusiviti, nes valdanti proeuropietiška dešiniųjų liberalų Marko Rutte partija laimėjo ir , matyt, su kitomis nuosaikiomis politinėmis jėgomis formuos naują vyriausybę.

Vis dėlto, dera pasakyti, kad  antieuropietiška G. Wilderso partija gavo daugiau balsų, nei praeituose rinkimuose – 20 vietų 150 vietų parlamente, ir tai reiškia, kad jo politikos šalininkų padaugėjo.

Kaip pastebi įtakingas vokiečių savaitraštis „Spiegel“,  Europoje dabar vyksta konfliktas    ne tarp dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų o tarp „proeuropietiškų liberalų ir protekcionistinių nacionalistų“. Ypač tai pastebima dabartinėje Prancūzijos preidento  rinkiminėje kampanijoje. Nacionalistnę, antieuropietišką  retoriką naudojanti Mari Le Pen dėl posto grumiasi su dešimčia žinomų šalies politikų. M. Le Pen žada ne tik išstoti iš Europos Sąjungos, bet ir atsisakyti euro ir vėl grįžti prie franko. Ji remia Brexitą ir žada draugauti su Maskva ir su jai oponuojančia Lenkija, kuri draugystės su Maskva griežtai atsisako.

M. Le Pen atėjimo į prezidento postą laukia apie trečdalis prancūzų ir ,žinoma, jos draugai Rusijoje ir kitose Europos Sąjungai priešiškose valstybėse. M. Le Pen piešiamas Prancūzijos paveikslas – tai chaose skęstanti valstybė. Ji žino, kad apie 89 procentų prancūzų mano, kad jų šalis eina ne ta kryptimi ir žada tą kryptį radikaliai pakeisti.

Tačiau beveik du trečdaliai gyventojų Prancūzijos TV apklausos duomenimis kovo mėnesį pasisako prieš M. Le Pen ir už ją nebalsuos. Antrame prezidento rinkimų turerealiausiu  jos priešininku įvardijimas nepriklausomas  kandidatas, buvęs socialistas,  kairysis liberalas, Rotšildo bankininkas , ekonomikos ministras Fr. Hollande vyriausybėje 39 metų Emmanuelis Macron.  E. Macron prieš metus įkūrė savo judėjimą „En Marche“ ir per metus jau turi 200 tūkstančių rėmėjų.

Dabartinis apklausų lyderis E. Macron į rinkimus eina daugiau kalbėdamas apie optimistnę  šalies ateitį, sako norįs prancūzams suteikti viltį ir pasididžiavimą savo valstybe. Jis žavisi atvira Europa ir pateisina A. Merkel pabėgėlių politiką. E. Macronas pasisako už „demokratinę revoliuciją“ Prancūzijoje, žada pertvarkyti socialinę draudimo sistemą, sumažinti pajamų skirtumą tarp dirbančiųjų valstybiniame ir privačiame sektoriuose. Siekdamas sumažinti socialines įtampas didmiesčių priemiesčiuose, kuriuose siaučia bedarbystė ir su ja susijusios bėdos, žada juose dirbantiems verslininkams trims metams atleisti juos nuo socialinių mokesčių už įdarbintus jų įmonėse asmenis. Išsilavinęs, turintis charizmą ir jaučianis paprastą žmogų E. Macronas   turi realių šansų tapti kitu Prancūzijos prezidentu ir dar kartą nuvilti euroskeptikus.

Mažai vilčių euroskeptikams suteiks parlamento rinkimai Vokietijoje šių metų rudenį. Jei Olandijoje ir Prancūzijoje euroskeptikai yra atstovaujami tų šalių parlamentuose, tai Vokietijos Bundestage jų nėra. Dabar Bundestage yra penkios partijos ir tarp jų radikaliausi yra Kairieji - „Die Linke“. Dešiniųjų radikalų per visą pokario istoriją Vokietija neturėjo. Tai lėmė giliai ir plačiai  valdančiųjų partijų vykdoma antinacinė politika, nuoširdi atgaila už holocaustą ir kitus nacių įvykdytus nusikaltimus.

Tačiau per rugsėjo mėnesį vykstančius Bundestago rinkimus Vokietijoje į parlamentą pagal dabartines apklausas gali patekti nauja politinė jėga – „Alternatyva Vokietijai“. Tai atskilusi nuo A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų unijos, labiau į dešinę linkusi, prieš pabėgėlių politiką nukreipta politinė jėga. Ji gali surinkti 9 – 10 procentų rinkėjų balsų ir turėi paramente apie 50- 60 vietų. ( Bundestage yra 630 vietų). Tai ženklins tam tikrą vokiečių slinktį į nacionalistinę dešinę. Šioje partijoje pasisakoma ne tik prieš pabėgėlius ir islamą, joje yra net holokaustą neigiančių narių, kurie partijos vadovybės yra toleruojami, nors žiniasklaidoje yra smarkiai dėl to kritikuojami.

Tačiau ne „Alternatyva Vokietijai“ lems didžiausios Europos valstybės politiką. Ją greičiausiai lems dabartinė Krikščionių demokratų ir Socialdemokratų koalicija. Už šias partijas pasisako apytikriai po lygiai rinkėjų, po trečdalį už kiekvieną. Pasikeisti gali tik kanclerė, kurios pozicijos dėl pabėgėlių politikos yra gerokai susilpnėjusios, o naujo socialdemokratų partijos pirmininko,  kandidato į kanclerius Martino Schulzo ir pačios partijos - sustiprėję.  Vokietija  yra,  ir išliks po šių metų rinkimą stipriausia  Europą vienijančia jėga, bet siūlysianti kelių greičių politiką ES šalims. Nes skirtumai tarp valstybių pačioje Sąjungoje išlieka milžiniški , ypač tarp Vakarų ir Skandinavijos šalių iš vienos pusės ir Vidurio Rytų Europos ir Balkanų valstybių.

Lietuvai tam reikėtų ruoštis, o netenkintis tariamomis reformomis, didinančiomis bedarbių eiles ir  skatinančiomis asmeninių sąskaitų suvedinėjimą. Užsienio poltikoje esame saviizoliacijoje ir ieškome ne draugų ir prekybinių partnerių, o tik didiname priešininkų skaičių už savo valstybės sienų. Nenormalu, kad mūsų šalies vadovai net nesilanko  Lenkijoje ir Baltarusijoje ir nepašneka akis į akį dėl Astravos atominės elektrinės. Kontaktai politiniame lygmenyje yra minimalūs.

Vis dėlto,akivaizdu , kad Europa keičiasi. Ji bus kitokia nei buvo, bet nepaisant Brexito, ji išliks pakankamai galinga, nepaisant „kietesnių “ santykių su JAV . Po kanclerės A. Merkel vizito į JAV vokiečių spauda kone vienbalsiai tvirtino, kad su prezidentu D. Trumpu bus sunku,kad jis nebus tas prezidentas, kuris džiaugsis Europos Sąjungos stiprėjimu. Nepaisant to, JAV ir Europa  yra pasmerktos tolimesniam bendradarbiavimui.

15min.lt

 

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)