Kitos naujienos

EP sesijoje: nelygybės mažinimas, vartotojų apsauga, antidempingas, pabėgėliai, Rytų partnerystė ir susirūpinimas dėl Lenkijos

EP sesijoje: nelygybės mažinimas, vartotojų apsauga, antidempingas, pabėgėliai, Rytų partnerystė ir susirūpinimas dėl Lenkijos

Daugiau
LSDP gretas pastarąjį mėnesį papildė daugiau nei 100 naujų narių

LSDP gretas pastarąjį mėnesį papildė daugiau nei 100 naujų narių

Daugiau
Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Daugiau
Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Daugiau
Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 04 24

R. Markauskas. Kova dėl LSDP pirmininko posto: architektas versus inžinierius

„Nė vienas žmogus negali be pagalbos pasistatyti namo“, – yra pasakęs žymus Švedijos socialdemokratas ir buvęs ministras pirmininkas Ingvaras Karlsonas. Šiais žodžiais politikas puikiai nusakė vieną iš kairiosios politinės minties principų – žmogus yra neatskiriama visuomenės dalis. Atsakant į šią ex-premjero išsakytą alegoriją galėtume pradėti hiperbolizuoti, – juk kai Švedijos statybininkų brigada su vis dar kaistančiomis galvomis po vakar dienos profsąjungos posėdžio, su kietomis batų nosimis bei storais ne tik nuo vinių, bet ir nuo statinės elektros smūgių apsaugančiais padais atkaukši į statybvietę, ten darbininkai neklausinėdami stato skandinaviško Bauhaus dizaino pastatą, prie kurio projektavimo tikriausiai neprisidėjo – vykdo inžinieriaus ir architekto planą. Tad nors kairieji ir laiko visus svarbiais ir neatskiriamais visuomenės nariais, bet net ir socialdemokratų kuriamoje tikrovėje kas nors turi vadovauti.

Kadangi Švedijoje daug statybų vyksta valstybės užsakymu, tai daug atsakomybės tenka inžinieriui ir architektui. O jei minėti du susipyks dėl statybos kaštų? Ir statybos užtruks? Juk praktiškas, į rezultatus linkęs inžinieriaus charakteris sunkiai suderinamas su architekto kūrybiškumu ir idealizmu. Tad, jiems susipykus, darbininkams reikės galvoti, kurio pusėn stoti. Juk vienas žmogus namo nepastatys, bet be minėtų vadovų – irgi ne. Mano akimis žiūrint, panašus klausimas turėtų kilti ir LSDP nariams, kurie turi pasirinkti tarp labai skirtingų asmenybių.

„Inžinierius“ Mindaugas Sinkevičius

Inžinierius mėgsta apskaičiuoti, padaryti sprendimą ir pasiekti rezultatą. Statybvietėje inžinieriaus interesų laukas yra tai, kas visuomenei nematoma: pamatai, gruntiniai vandenys – visa tai po žeme. Panašus yra ir M. Sinkevičiaus charakteris bei strategija. Kandidatas į LSDP pirmininkus per debatus labai aiškiai ir tiksliai įvardino visus – laimėtus mero rinkimus, gautą ministro portfelį – sėkmingai pabaigtus politinius darbus. Taip pat susikoncentravo į vidines partijos problemas, pavyzdžiui, organizacines ar komunikacines, taip užmiršdamas LSDP tapatybę. Kita vertus, laimėjęs mero rinkimus, M. Sinkevičius įrodė, kad moka apskaičiuoti, padaryti vadybinį ar komunikacinį veiksmą ir pasiekti rezultatą.

Šis kandidatas įrankių dėžėje turi daug įrankių ir ginklų. Pirmasis M. Sinkevičiaus ginklas, kurį vertas paminėti, yra patirtis Vyriausybės koridoriuose bei makiaveliškumas. Tai, jog šis kandidatas yra Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sūnus –  visiems žinomas faktas. Nors įrodyti neįmanoma, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iškeitimas į Ūkio ministeriją atrodo ne kaip atsitiktinumas, o makiaveliškas ėjimas, nes taip politikas ne tik palipo karjeros laiptais, bet ir savo oponentui užkirto kelią padaryti tą patį.

Pretendentu tapti SADM vadovu buvo laikomas puikiai šiuos reikalus išmanantis G. Paluckas, o A. Butkevičiui pakeitus minėtą ministeriją į Ūkio – M. Sinkevičiui pasiimti šį portfelį nebuvo sunku, nes šis kandidatas ne tik atrodė pakankamai „ūkiškas“, bet dar ir jaunystės kortą turėjo – tuo metu dabartinis premjeras labai norėjo sudaryti jauniausią Ministrų kabinetą, tad M. Sinkevičiaus amžius numušė vidurkį į reikiamą. Nors tokiame makiaveliškume galėtume atrasti ir teigiamų bruožų, pavyzdžiui, derantis dėl naujos koalicinės sutarties su LVŽS. Tačiau pažiūrėjus iš toliau supranti, kad nemokamų pietų nebūna, nes M. Sinkevičiaus ministro portfelis susaistytas su koalicine sutartimi, tad ją peržiūrint gali aktyvuotis kita šio politiko savybė – nuosaikumas, kuris padės jam likti Vyriausybėje, o LSDP – valdžioje.

Dar du – nuosaikumas ir vadyba. Būtent šią savybę M. Sinkevičius pabrėžė kaip privalumą prieš savo konkurentą: „Aš esu nuosaikesnis ir nesu už revoliuciją. Pasisakau už evoliuciją, nuoseklų modernėjimo ir atsinaujinimo kelią.“ Tokia politinė linija priimtina ir partijos „viršūnėms“, pavyzdžiui, Zigmantui Balčyčiui, kuris parėmė šį kandidatą. Paramą neseniai pareiškė ir Mantas Varaška. Evoliucija reiškia, kad pagrindinis partijos ešelonas nesikeis arba keisis mažiau – tad paramos iš elito dar gali būti.

Paskutinis  įrankis – komunikaciniai veiksmai. Jau aptartą sėkmės istoriją M. Sinkevičius eskalavo teigdamas: „Labai šaunu turėti viziją, bet, norint vadovauti didelei partijai, reikia turėti elementarios praktikos – ką tu esi iki tol nuveikęs? Tai aš noriu pasakyti, kad Jonavoje esu vadovavęs skyriui 5–6 metus. Skyrius, beje, yra traktuojamas, kaip geriausias. Jonavoje aš esu laimėjęs savivaldos rinkimus – I ture surinkęs per 12 000 balsų.“ Prie šios sėkmės istorijos galime pridėti M. Sinkevičiaus išleistą šiems pirmininko rinkimams skirtą brošiūrą, kurioje rašoma apie partijos komunikaciją bei organizavimą, bet tapatybės klausimas neliečiamas. Minčių kelia ir G. Palucko praeities eskalavimas prieš pat rinkimus. Tiesa, tą daro ne jis, o jį palaikantys partijos bičiuliai. Pasitelkęs visus šiuos aptartus įrankius, M. Sinkevičius turi vilčių nusikalti dar vieną pergalę, kurią galės įrašyti į savo sėkmės istoriją.

Visgi, turint omenyje, kad LSDP pirmininko pozicija trunka dvejus metus, o Seimo rinkimai jau įvyko, M. Sinkevičius turi privalumų. Šį kandidatą remia „viršūnės“, tad bus efektyvesnis darbas Seime, kur ir dirba LSDP elitas. O švediškos „gerovės valstybės“ nesukursi būdamas „mažuoju broliu“. Taip pat M. Sinkevičius yra labiausiai linkęs į kompromisus, tad jam geriausiai sektųsi išlaikyti partiją su didžiausiu narių skaičiumi. Nors šis kandidatas kalba tik apie partijos vidaus tvarkymą, tačiau po Seimo rinkimų ir neaktyvaus I pirmininko rinkimų turo – tvarkyti yra ką.

„Architektas“ Gintautas Paluckas

Inžinieriaus mintys sukasi aplink pastato apačią, o architektas orientuojasi į išorę – į tai, ką mato visuomenė, o ne tik komanda. Architekto charakteris yra linkęs į revizionizmą, nes jo užduotis yra ne tik kad pastatas stovėtų, bet kad ir pritrauktų miestelėnus, tautiečius, o gal net turistus, kurie atvažiuotų pamatyti, ko nėra pas juos. Tą padaryti įrankių dėžės neužtenka, tam reikia jausti bendruomenės, kuriai reikia statinio, poreikius bei įpročius, kol inžinierius sprendžia konkrečias problemas, architektas nori matyt visą vaizdą, todėl yra linkęs į idealizmą.

Priešingai negu M. Sinkevičius, G. Paluckas neturi sėkmės istorijos – pralaimėti rinkimai į mero postą ir nesėkmė kelyje į Seimą. Tačiau nors praktikoje nesiseka, bet šiam kandidatui pritarimą reiškia ne tik dauguma partijos bičiulių, bet ir intelektualai, pavyzdžiui, filosofas Gintautas Mažeikis.

Bet „apačių“ palaikymas nėra pagrindinis dalykas, kuriuo G. Paluckas laimi prieš M. Sinkevičiaus komunikacinius, vadybinius ir organizacinius gabumus. Šio kandidato parengtas planas LSDP idėjiškai pralenkia M. Sinkevičiaus gražiu dizainu papuoštą brošiūrą.

Vilniaus vicemeras nusistatė aiškius erdvės ir laiko atskaitos taškus. Be tradicinės orientacijos į Šiaurę, G. Paluckas vienintelis kalbėjo apie Lietuvos socialdemokratų tapatybę. Aš paminėsiu tik du, mano galva, reikšmingiausius punktus. Šis kandidatas vienintelis įvardino tikrąją LSDP problemą: „Iki šiol partijos puoselėtas istorinis naratyvas buvo seklus ir siauras.“ Pagrindinė tezė, nuo kurios G. Paluckas siūlo atsispirti, yra, „kad būtent kairiosios demokratinės jėgos buvo pagrindinis trapaus Lietuvos valstybingumo 1919–1924 m. ramstis“. Nors, mano galva, partijos ištakų būtų galima ieškoti dar anksčiau – Atgimime, kuris atvedė prie Vasario 16-osios.

Nes dar 1905 m. revoliucijos fone Lietuvos socialdemokratai rašė: „Taigi meskime nuo savęs jungą caro vergijos ir iškovokime sau Lietuvą, valdomą mūsų pačių krašto žmonių.“ Šių vertybių partija neišsižadėjo iki pat Vasario 16-osios Akto pasirašymo. Kol tautininkai ir krikščionys demokratai ieškojo kompromiso, pavyzdžiu, galėtų būti 1917 m. gruodžio 11 d. aktas, kuris numatė amžinus ryšius su Vokietija ar mintis Wilhelmą von Urachą paskelbti Mindaugu II – Steponas Kairys matė tik nepriklausomą Lietuvą. Kad ir kaip būtų, tokia diskusija iki G. Palucko net neegzistavo. Iki pat šiandienos ideologinis mūšis tarp dešiniųjų ir kairiųjų, galima sakyti, vyksta į vienus vartus. Kitaip sakant, prieš TS-LKD su Sąjūdžio tąsos tapatybe bei ryškia antikomunistine linija – LSDP atrodo katastrofiškai.

Kitame punkte G. Paluckas įvardino, kaip tą socialdemokratijos turinį kurti. Su idėjų badu kandidatas ketina kovoti įkurdamas kairės politikos tyrimų ir idėjų centrą (ang. think-tank). Tai būtų pirmasis LSDP avanpostas kovoje prieš trolibaną ar būrį dešiniųjų intelektualų, atvirai agituojančių už TS-LKD, pavyzdžiui, Alfredą Bumblauską.

Iki šiol tarp dalies visuomenės, ypač gyvenančios miestuose, įsitvirtino vaizdinys, kad LSDP tik statybininkų partija, kovojanti, kad lietuviškos stroikės pavirstų skandinaviško tipo statybviete ar dar blogiau – nomenklatūrinė be jokio intelektualinio kapitalo egzistuojanti partija. Tačiau, kaip pažymėjo pats G. Paluckas, kairiųjų intelektualų Lietuvoje yra, bet LSDP jų neprisivilioja. Gal po šio kandidato išrinkimo, kaip ir Europos Vakaruose, ir Šiaurėje, į leftistinį intelektualą bus žvelgiama su pagarba, filosofijos studentai nagrinės kairiąją politinę mintį, o istorikai susidomės LSDP istorija. Kitaip sakant, gal Lietuvos politiniame pasaulį įvyks Renesansas.

„Inžinierius“ prieš „architektą“

Pirmasis rinkimų turas parodė, jog nemažai partijos narių nori išlaikyti įprastinę LSDP partijos politinę liniją. Juk apie tapatybę nediskutuoja visos Lietuvos politinės diados kairėje pusėje esančios partijos, tad tūlas mūsų analizuojamos partijos narys gali pagalvoti: tai kam tos idėjos, jei be jų sėkmingai gyvenom? „Ilgą laiką tokia padėtis nebuvo pavojinga, – yra sakęs politologas Liutauras Gudžinskas, – kol pagrindinis Lietuvos siekis buvo integracija į ES ir NATO, šalį buvo galima valdyti ir be didelių idėjų.“ Šiuos žodžius Šiaurės Europos studijų centro vadovas rašė turėdamas omeny, kad 2020 m. smarkiai sumažės Europos Sąjungos investicijos į Lietuvą, todėl, anot mokslininko, šiai problemai spręsti – „būtina ne tik kandidatų, bet ir idėjų kova“.

Eidamas balsuoti LSDP bičiulis rinksis: ar balsuoti už „viršūnių“ remiamą ir sėkmės istoriją turintį ministrą ar „disidento“ etiketę gavusį idealistą. Evoliuciją ar revoliuciją? Sėkmę ar prasmę? „Ūkiškumą“ ar idealizmą? Formą ar turinį?

Komentaro autorius – Vilniaus universiteto istorijos bakalaurantas

2017 balandžio 20, Bernardinai.lt

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)