Kitos naujienos

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

Daugiau
Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Daugiau
LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

Daugiau
Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Daugiau
Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 04 25

K. Račkauskis. Apie lūžį viešuosiuose finansuose ir sąmonėje

Pagaliau Lietuvoje ir žinios „su  pliuso“ ženklu – pirmąkart per atkurtos valstybės istoriją perteklinis biudžetas. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2016 metų valdžios sektoriaus biudžete pajamos viršijo išlaidas apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vis dėlto beapsidžiaugiant verta prisiminti, koks triukšmas ir ūžesys kilo tvirtinant dabar jau surinktą 2016 metų biudžetą.

Valstybės kontrolė tuomet gąsdino, kad 2016 m. valstybės biudžetas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos. Esą ypač per daug optimistiškai prognozuojamas pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių surinkimas. O dėl netinkamos finansų politikos gali pastebimai išaugti valstybės skola. Tačiau GPM planas buvo stipriai viršytas (104.8 proc.), o PVM surinktas su nedideliu trūkumu (98 proc.). 2016 m. paskutinio ketvirčio valstybės skolos duomenų dar nėra, tačiau per devynis praeitų metų mėnesius valstybės skola buvo sumažinta 326 milijonais eurų. Beje, biudžeto perteklius valstybės skolą turėtų sumažinti maždaug 2 proc. BVP.

Žinomas ekonomistas Gitanas Nausėda prieš pusantrų metų vertindamas 2016 metų biudžeto projektą, kritikavo kiek santūriau: „Matome, kad vėl spinduliuoja tam tikras optimizmas.“ Tiesa, jis sutiko, kad Vyriausybei sekėsi gerinti mokesčių administravimą ir pasiekti gerų rezultatų kovoje su „šešėline“ ekonomika, ir kad tai gali kompensuoti pernelyg optimistinę ekonomikos augimo prognozę.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai tuomet viešai daužė socialdemokratų vyriausybę, kad pristato politiškai neatsakingą, labai rizikingą biudžetą. Aišku, jiems antrino opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuris taip pat 2016 metų biudžetą vadino neatsakingu ir priekaištavo, kad nėra numatyta rezervo. Bet iš ko tą rezervą galima buvo sukaupti, jei net iki 2020 metų vis dar bus grąžinamos konservatorių vyriausybės sunkmečio padarytos skolos žmonėms? Jau nekalbant apie dešiniųjų drastiškai išaugintą valstybės skolą, kuriai išmokėti ir pusšimčio metų gali neužtekti...

Tuo tarpu Lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai laikėsi priešingos nuomonės - biudžetą vadino pesimistiniu.

Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet turėjo atlaikyti kritikos ataką, pabrėždamas, kad oponentai neįvertina kelių kriterijų, kurie lems biudžeto pajamų surinkimą – geresnio mokesčių administravimo ir pajamų iš „šešėlio“. Turbūt po daug žadėjusios ir visišką fiasko patyrusios A. Kubiliaus vyriausybės kovos su „šešėliu“ , daug kam buvo sunku patikėti, kad tai gali pavykti socialdemokratams. 

Tiesa, daug kas ir 2015 metų biudžeto projektą vadino perdėtai optimistiniu. Atrodytų, galėjo pasimokyti ir atidžiau prognozuoti...

Dabar,  kai skaičiai rodo, kad A. Butkevičiaus vyriausybė padarė lūžį viešųjų finansų valdyme, vėl atsiranda skeptikų balsų, esą tas perteklius yra „netyčiukas“. Taip, jei žiūrėtume visų buvusių Vyriausybių kontekste, tai galima būtų panašiai vertinti. Tačiau tai netinka kalbant apie A. Butkevičiaus vyriausybę. Tokią nuomonę paneigia akivaizdūs faktai – nuoseklus BVP augimas, po Rusijos embargo sugebėjus sparčiai persiorientuoti ir atsitiesti, ir lygiai toks pat nuoseklus biudžeto deficito mažinimas. Taigi būtų labai naivu manyti, kad tai atsitiktinumas, o ne kryptingo, nuoseklaus darbo rezultatas. Beje, juk ir pristatydamas 2016 metų biudžeto projektą finansų ministras R. Šadžius kalbėjo, kad pajamos yra prognozuojamos konservatyviai. Taigi geresni nei tikėtasi rezultatai neturėjo labai nustebinti.

 

2012

2013

2014

2015

2016

2017

BVP augimas (proc.)

3.1

3.4

2.9

1.7

2,3

2,7*

Valdžios sektoriaus deficitas/perteklius (proc. nuo BVP)

-3.1

-2.6

-0.7

-0.2

+0.3*

 

 

 

 

 

 

 

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Finansų ministerija

 

Tie patys balsai, norėdami sumenkinti šio išskirtinio pasiekimo reikšmę, netgi ima tikinti, kad mums ir neapsimoka turėti perteklinį biudžetą, verčiau su nedideliu deficitu, nes Lietuva gali skolintis su neigiamomis palūkanomis. Galima būtų pritarti tokiam požiūriui, jei valstybės neslėgtų konservatorių valdymo laikotarpiu trigubai išaugusi valstybės skola. Visą prabangą skolintis jau išnaudojome.

Vertindamas sėkmingus 2016 metų valdžios sektoriaus  biudžeto vykdymo rezultatus dabartinis finansų ministras V. Šapoka pareiškė, kad pertekliaus galima tikėtis ir ateityje. Nebūčiau toks tikras, kad tokia ateitis ateis greitai ir lengvai. Šiuo metu daugelis valstybės ir europinėmis lėšomis finansuojamų programų yra sustabdytos arba stipriai vėluoja, stringa investiciniai projektai. Didelė viešojo sektoriaus vadovų kaita taip pat neprisidės prie spartesnio iniciatyvų įgyvendinimo.  Naujoji Vyriausybė ir neslepia, kad nori peržiūrėti ir iš naujo įvertinti įgyvendinamų projektų pagrįstumą. Tačiau laikas – pinigai, ypač ekonomikoje. Jei tai užsitęs, belieka viltis, kad ekonomikos „traukinys“ vis dar judės aukštyn  ant ankstesnės Vyriausybės pastatytų „bėgių“. Lūžis viešuosiuose finansuose įvyko – bereikia lūžio sąmonėje. 

 

Kazimieras Račkauskis, socialdemokratas, LSDP Radviliškio skyriaus pirmininkas

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)