Kitos naujienos

Kviečiame dalyvauti Žagarės vyšnių festivalyje

Kviečiame dalyvauti Žagarės vyšnių festivalyje

Daugiau
Kauno rajonas turi kuo didžiuotis visoje Europoje

Kauno rajonas turi kuo didžiuotis visoje Europoje

Daugiau
Rasa Budbergytė: Lietuvos sėkmės istorija galėtų padėti Gruzijai žengti Vakarų demokratijos keliu

Rasa Budbergytė: Lietuvos sėkmės istorija galėtų padėti Gruzijai žengti Vakarų demokratijos keliu

Daugiau
Socialdemokratai inicijavo koalicijos peržiūros procesą

Socialdemokratai inicijavo koalicijos peržiūros procesą

Daugiau
Socialdemokratai aiškinasi, ar nebuvo pažeistos procedūros balsuojant dėl Miškų įstatymo

Socialdemokratai aiškinasi, ar nebuvo pažeistos procedūros balsuojant dėl Miškų įstatymo

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 05 18

V. Plečkaitis. Angelai Merkel lemta ketvirtą kartą tapi Vokietijos kanclere ir stiprinti Europą.

Didžiausios pagal dydį Vokietijos žemės Šiaurės Reino Vestfalijos parlamento ( vok. Landtago) rinkimai  parodė , kas valdys didžiausią Europos valstybę dar mažiausiai ketvertą metų. Pergalę nedidele balsų dauguma laimėjo Krikščionių demokratų partija, gavusi nepilnai dviem procentais balsų daugiau nei socialdemokratai. Tačiau socialdemokratai per šiuos rinkimus surinko aštuoniais procentais mažiau balsų, nei prieš ketverius metus ir jų pralaimėjimas tuo skaudesnis, kad jie nesėkmę patyrė  vienoje iš labiausiai pramoninių vokiečių žemių. Per 50 metų tai tik antras Krikščionių demokratų laimėjimas šioje žemėje. Tuo pačiu Vokietijos krikščionys demokratai pratęsė pergalių seriją prieš tai laimėję rinkimus Saaro ir Šlezvigo Holšteino žemių rinkimuose.

Šie rinkimai parodė, kad naujojo socialdemokratų partijos lyderio Martino Šulzo žvaigždė užgęso  jai net nespėjus suspindėti, o socialdemokratų partija neišbrenda iš krizės net ir su nauju lyderiu. Paties M. Šulzo nuomone, šie rinkimų rezultatai be jokios abejonės turės įtakos rinkimams rudenį į šalies parlamentą.

 Angelos Merkel autoritetas , siūlantis Vokietijai, o iš dalies ir visai Europos Sąjungai, stabilumą bei ramybę, kaip niekada tvirtas.Daug kam iš vokiečių apžvalgininkų jau nekyla abejonių, kad rinkimus į visos šalies parlamentą - Bundestagą  po keturių mėnesių laimės itin Europos populistų bei radikalų nemėgstama Angela Merkel. Ji nebuvo aktyvi rinkimų kampanijos metu, bet ji buo rami ir pasitikinti savimi ir savo partija. Skirtingai nei įsitempęs ir neramus dėl ateities socialdemokratų lyderis. Vokiečiai pasirinko ramybę ir stabilumą, o ne naują ir aktyvų Martiną Šulzą, kuris , žinoma, nėra blogesnis europietis už Angelą Merkel. Naujoje būsimoje Vokietijos vyriausybėje, kurią suformuos kanclerė A. Merkel, galim neabejoti, atsiras vietos ir socialdemokratų lyderiui

Tačiau populistų ir radikalios dešinės Vokietijoje nurašyti negalima. Anksčiau tiek atskirose žemėse, tiek Vokietijos parlamente buvo penkios politinės jėgos: Krikščionys demokratai su savo sąjungininkais Krikščionių socialine unija Bavarijoje, Socialdemokratai, Liberalai , Žalieji ir Kairieji ( „Linke“).  Pirmosios dvi ilgą laiką formvo politinę valdžią, prisijungdami silpnesnes: Liberalus ir Žaliuosius. Kairiųjų , kaip buvusios komunistinės politinės jėgos, vengė net socialdemokratai. Pastaruosius aštuonis metus valdo dvi  didžiausios partijos, sudarydamos didžiąją koaliciją: krikščionių demoratų ir socialdemokratų.

 Dabar aiškėja, kad tiek atskirų žemių, tiek visos Vokietijos parlamente, atsiras labiau dešinioji partija nei krikščionys demokratai , kurie save įvardina kaip Centro partiją. Tai nauja poltinė jėga – Alternativa Vokietijai ( vok. Alternative fuer Deutschland), atskilusi nuo krikščionių demokratų ir kritiškai vertinanti politinę Angelos Merkel politinę liniją, ypač emigrantų klausimu. Ji save vadina demokratine partija, pasisakanti prieš valdančiųjų partijų diktatą ir savivalę. Alternativa Vokietijai simpatizuoja  prancūzų Nacionalinio fronto lyderei Marin Le Pen. Tačiau panašaus charizmatiško lyderio , kokius turi prancūzų, vengrų ar olandų populistai, vokiečiai kol kas neturi.

 Šiaurės Reino Vestfalijos parlamento rinkimuose Alternativa Vokietijai peržengė pereinamąją penkių procentų ribą, surinkdama daygiau kaip septynis procentus balsų. Panašių rezultatų ši politinė jėga pasiekė ir kitose Vokietijos žemėse. Todėl visiškai tikėtina, kad jos atstovai šių metų rudenį užims parlamentarų kėdes Bundestage ir prisijungs prie kitų opozicinių jėgų.

Retai kada atskiros žemės rinkimų rezultatams turi įtakos ne vietos piliečių reikalai, o globalinai . Tačiau šį kartą Vokietijoje įvyko kitaip. Rinkėjai pasirinko seniai patikrintas centro jėgas ir jos ramią lyderę, kuri padarė klaidų , spręsdama emigracinės politikos klausimus, bet sugebėjo stabilizuoti padėtį, nuraminti gyventojus ir vėl pelnyti daugumos žmonių pasitikėjimą.

Anot vokiečio apžvalgininko Volkerio Wagnerio, rinkimų Šiaurės Reino Vestfalijos žemės rezultatai yra visų pirma  atsakas į Vokietiją supančius populistinius judėjimus. Atsakas į neramią geopolitinę situaciją Europoje ir pasaulyje, į Brexitą, į Donaldo Trumpo nenuspėjamumą, į radikalizmo padidėjimą Vengrijoje, Lenkijoje, Austrijoje.

Vokiečiai nenori pasiduori populizmui bei radikalizmui, nes jie gerai prisimena istoriją, kai nacionalistinės, fašistinės utopijos bei nepakantumu kitaip mąstantiems grįstos idėjos buvo užvaldžiusios žmonių protus, sukėlė Antrąjį pasaulinį karą, išprovokavo holokaustą, masines žudynes ir paliko sugriautą Europą, kuriai atstatyti prireikė dešimtmečių.

Labiausiai vakarinėje vokiečių Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje buvo su nerimu stebimi prezidento rinkimai Prancūzijoje ir  rinkimų rezultatas čia buvo tarsi parama ir simpatijos ir Prancūzijos naujam prezidentui ir Angelai Merkel ir jų bendram požiūriui į Europą ir į jos ateitį. Anot vokiečių žiniasklaidos, jie gali didžiuotis, kad Vokietija jau šešiasdešimt aštuoni metai,skaičiuojant nuo Federacinės Vokietijos Respublikos įkųrimo 1949 m.,kaip gyvena demokratijos sąlygomis.  Tai sensacija, nes tokio ilgo demokratijos gyvavimo vokiečių žemėje dar nebuvo.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)