Kitos naujienos

R. Šalaševičiūtė: „Vaikų globėjos J. Sirutienės knyga – praktinis vadovėlis visoms Lietuvos šeimynoms ir šeimoms“

R. Šalaševičiūtė: „Vaikų globėjos J. Sirutienės knyga – praktinis vadovėlis visoms Lietuvos šeimynoms ir šeimoms“

Daugiau
Dėmėsio! LSDP respublikinio sąskrydžio 2017 m. programa

Dėmėsio! LSDP respublikinio sąskrydžio 2017 m. programa

Daugiau
G. Kirkilas: „Paramos menininkų parodoms fondas sustiprins jų veiklos savireguliaciją“

G. Kirkilas: „Paramos menininkų parodoms fondas sustiprins jų veiklos savireguliaciją“

Daugiau
G. Kirkilas ir J. Bernatonis reškia užuojautą dėl teroro akto Mančesteryje: „Terorizmas veda į asmenines tragedijas, o ne į teroristų pergales“

G. Kirkilas ir J. Bernatonis reškia užuojautą dėl teroro akto Mančesteryje: „Terorizmas veda į asmenines tragedijas, o ne į teroristų pergales“

Daugiau
Trečiadienį socialdemokratai rinks frakcijos Seime seniūną

Trečiadienį socialdemokratai rinks frakcijos Seime seniūną

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 05 04

V. Plečkaitis. Lietuvos ir Lenkijos valstybininkų sukurta Gegužės 3-čios Konstitucija - pirmoji Europoje

Varšuvoje 1791 metais  gegužės 3d. buvo priimta Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės konstitucija. Tai buvo pirmoji rašytinė konstitucija Europoje ir antroji,( po Jungtinių Valstijų), pasaulyje. Ji yra svarbus abiejų valstybių europinės reikšmės teisės istorijos  ir kultūros paveldas. Anot  prof. Mečislovo Jučo, Gegužės 3d. Konstitucija yra  „mūsų protėvių atlikta gili istorinė pamoka“. Šia konstitucija Lietuvos ir Lenkijos pažangiai mąstantys didikai , bajorija ir karalius Stanislovas Augustas siekė modernizuoti Abiejų Tautų Respubliką, (ATR)  sustiprinti karaliaus valdžią, centralizuoti valstybę ir atsispirti išorinių jėgų – pirmiausia Rusijos imperijos agresijai.

Apie Abiejų Tautų Respubliką 17 – 18 amžių sandūroje buvo sakoma, kad ji „laikosi netvarka“, t. y. centralizuotos valdžios nebuvimu, o tiksliau silpna karalias valdžia ir didele  oligarchų didikų savivale, maža ir silpna kariuomene, menkai surenkamais mokesčiais, beteise miestiečių ir valstiečių sluoksnių padėtimi.

 Tokia valstybė tapo lengvas grobis agresyviai nusiteikusiems kaimynams. Paskutinio Lietuvos ir Lenkijos valdovo rinkimai 1764 m. vyko stovint šalyje Rusijos kariuomenei. Rusija tiesiogiai kišosi į AT R  vidaus ir užsienio politikos reikalus  ir matydama Respublikos bejėgiškumą  1772 m. inicijavo kartu su Prūsija ir Austrija pirmą  ATR padalijimą, atplėšdamos nuo jos apie 210 tūkstančių kvadatinių kilometrų teritorijos su 4,6 mln. gyventojų.  Vien tik Rusija atplėšė nuo Lietuvos 93 tūkstančius kvadratinių kilometrų su  1. milijonu ir 300 tūkstančių gyventojų. Bendra ATR teritorija sumažėjo iki 522 tūkstančių kvadratinių kilometrų su 8 milijnų gyventojų.

Palankiai susiklosčius tarptautinei padėčiai, kai Rusija turėjo išvesti savo kariuomenę iš ATR žemių dėl prasidėjusio karo su Turkija ir Švedija, 1788 m. buvo sušauktas bendras LDK ir Lenkijos  seimas. Jis ėmėsi reformuoti ir centralizuoti bendrą Lietuvos ir Lenkijos valstybę.  Aktyviausi iš jų- patriotai ir reformatoriai, kaip nurodo žymus lenkų istorikas Juliusz Bardach, „jeigu ne visi, tai dauguma jų masonai“, kurie  jau nuo 1790 metų slaptai rinkdavosi maršalo St. Malachovskio namuose Varšuvoje.  Jie studijavo Anglijos, Prancūzijos, JAV pavyzdžius ir kūrė savo konstituciją.

 Masonams priklausė  ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) konfederacijos maršalas , LDK artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega, suvaidinęs svarbų vaidmenį, užtikrinant lietuvių teises Respublikos  centriniuose valdžios organuose. Jam talkino, ginant Lietuvos poziciją, Lietuvos pakancleris  Joachimas Chreptavičius, Trakų pasiuntinys Dominikas Geištoras ir kiti Lietuvos pasiuntiniai.

Laisvųjų mūrininkų  arba masonų(angl. Freemasons) judėjimas, kilęs Anglijoje 18 a. pradžioje per  Prūsiją ir Lenkiją amžiaus viduryje pasiekė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Jam priklausė visa eilė žymių Lietuvos didikų. Savo atstovus įvairiose LDK ložėse turėjo Patockiai, Oginskiai, Riomeriai, Radvilos, Sapiegos. Vilniaus niversiteto profesūra, pasiturintys pirkliai ir bajorai mielai dalyvavo ložių veikloje, skleisdami laisvės, lygybės, tolerancijos idėjas, kūrė planus reformuoti valstybę, padaryti ją pažangia ir modernia, suteikiant piliečių teises miestiečiams, o vėliau – ir valstiečimas.

Abiejų tautų – lietuvių ir lenkų, tarpusavio įžaduose, kurie buvo priimti tų pačių metų spalio 22d. ir kurie  yra neatsiejami nuo Gegužės 3d. Konstitucijos, buvo įrašyta, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija turės po lygų narių skaičių centriniuose valdžios organuose“. Tai kėlė dalies lenkų didikų nepasitenkinimą,kad Lietuva, būdama gerokai mažesnė ir ne tokia turtinga kaip Lenkija, turi tiek pat teisių, kaip Lenkija. Tačiau ir karalius Stanslovas Augustas ir kiti lenkų didikai reformatoriai sutiko su šiais lietuvių reikalavimais, siekdami išsaugoti santarvę ir vienybę tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos.  Anot J. Bardacho, lietuvių pasiuntiniai ir senatoriai „sugebėjo kovą dėl savarankiškumo derinti su pastangomis reformuoti valstybės santvarką <,..>, išsaugoti LDK kaip jos subjektą“.

Gegužės 3d. Konstitucija galiojo vos vienerius metus. Rusijos patvaldystė ją sutrypė, nespėjus Lietuvos ir Lenkijos valstybei sustiprėti.Tačiau Lietuvos ir Lenkijos valstybininkų pastangos nenuėjo veltui. Gegužės 3d. Konstitucijos dvasia,tautų  siekis nepasiduoti ir atkurti  bei sustiprinti savo valstybingumą išliko per visą svetimųjų okupacijos laikotarpį. Lietuviai savo valstybę  atkūrė 1918 -1919 m. Tik ta valstybė jau nebuvo unijinė, bet tautinė, išgyvenusi vos 20 metų, bet paklojusi pamatus dabar egzistuojančiai Lietuvos Respublikai. Nesantaika tarp Lietuvos ir Lenkijos, egzistavusi XX a. prmoje pusėje,šiandien abiems valstybėms esant ES ir NATO narėmis, neturėtų   kliudyti  normalių dvišalių santykių puoselėjimui .

 Lenkijoje gegužės 3d. buvo paskelbta  nacionaline švente dar 1919m., atkūrus Lenkijos valstybę.   Lietuvoje buvo ilgai diskutuota , ar gegužės 3d turėtų būti paskelbta bent atmintina diena. Gegužės 3d. įtraukimui į atmintinų dienų sąrašą  itin priešinosi „įvairių parijų tautininkai“ bei kiti draugiškų santykių su Lenkija puoselėjimo priešininkai. Galiausiai  2008 m.seimo nario  Emanuelio Zingerio iniciatyva, pritariant Vytautui Landsbergiui, Česlovui Juršėnui, Gediminui Kirkilui ir kitiems strategiškai mąstantiems dešiniesiems ir kairiesiems politikams, Gegužės 3d. buvo Lietuvos seimo įvertinta kaip reikšminga mūsų valstybei diena ir įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Valstybinė mintis įveikė istorinėje pasąmonėje slypinčias baimes.

Dabartiniame Lietuvos seime buvo įkurta Laikinoji Gegužės 3d. grupė, vadovaujama Andriaus Kubiliaus. Tai graži iniciatyva, turinti skatinti geresnius Lietuvos- Lenkijos santykius, ypač politikų ir parlamentarų lygmenyje. Tačiau dalies jos narių noras pagaliau išjudinti Lietuvos - Lenkijos santykius, pradedant nuo lenkiškų originalių pavardžių įteisinimo asmens dokumentuose įstrigo chaotiškai dirbančiame seime, kuriame, matyt, trūksta strategiškai mąstančių ir adekvačiai Lietuvos interesus suvokiančių  seimo narių, tikrųjų valstybininkų. Todėl, matyt, teks laukti reformų seimo ir valstybiškai mąstančių politikų, kaip jo teko laukti Abiejų Tautų Respublikai XVIII amžiaus pabaigoje, ištikus šalį giliai krizei.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)