Kitos naujienos

Minėsime Lietuvos Prezidento, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Brazausko mirties metines

Minėsime Lietuvos Prezidento, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Brazausko mirties metines

Daugiau
Seimo Primininko pavaduotoja I. Šiaulienė: Lietuva įvardijama pagrindine Kazachstano partnere Baltijos regione

Seimo Primininko pavaduotoja I. Šiaulienė: Lietuva įvardijama pagrindine Kazachstano partnere Baltijos regione

Daugiau
Kelionė į sostinę moteriškoje draugijoje!

Kelionė į sostinę moteriškoje draugijoje!

Daugiau
G. Kirkilas: „Helmutas Kohlis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu“

G. Kirkilas: „Helmutas Kohlis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu“

Daugiau
12-asis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis Karklėje

12-asis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis Karklėje

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 05 31

G. Purvaneckienė. Laisvė nuo mokesčių. Ką ji prislegia labiausiai?

Šių metų gegužės 23-iąją Laisvosios rinkos institutas su kitais neoliberalais šventė „Laisvės nuo mokesčių“ dieną. Ta proga buvo prikalbėta visokių dalykų apie mokesčius ir išlaidas, dažniausiai netikslių ar neteisingų.

Pirmiausia apie mokesčius. Vėl buvo kalbama apie darbo jėgos perdidelį apmokestinimą ir raginama jį kuo greičiau sumažinti. Tačiau reikia prisiminti darbo jėgos apmokestinimo sudėtį. Pajamų mokestis tikrai Lietuvoje vienas iš mažiausių – 15%. Dar yra neapmokestinamas minimumas bei papildomas neapmokestinamas minimumas, priklausomas nuo vaikų skaičiaus, todėl mažiausiai uždirbantys ir turintys vaikų darbuotojai pajamų mokesčio iš viso nemoka. Taigi, apie pajamų mokesčio mažinimą neverta kalbėti, greičiau būtų galima jį padidinti gaunantiems didžiules pajamas.

Nemažą mokesčių dalį sudaro socialinio draudimo ir sveikatos draudimo mokesčiai. Bet kas imtųsi iniciatyvos tiesiai šviesiai pasakyti, kad mažinkime SODROS įmokas ir taip mažinkime pensijas? Arba kad mažinkime sveikatos draudimo įmokas ir dalį medicinos paslaugų padarykime mokamomis? Žinoma, turtingieji to siekia, bet dauguma Lietuvos gyventojų? Čia yra tik vienas kelias – naikinti šešėlinę ekonomiką, traukti iš šešėlio mokesčius. Ir nėra jokio pateisinimo, kad Lietuvoje dideli mokesčiai pateisina šešėlį. Yra kaip tik atvirkščiai – šešėlis nesuteikia jokių galimybių mažinti mokesčius. Kuo daugiau darbdavių nesumoka SODROS ir sveikatos draudimo mokesčių už „vokelius“, tuo mažesnės pensijos ir varganesnės sveikatos paslaugos. Ir tuo didesni mokesčiai mokantiems. Jau nekalbant apie dirbančiųjų šešėlyje pensijas.

Kitas dalykas – išlaidos. Viešosios išlaidos. Įvairiais mokesčiais surinktos lėšos išleidžiamos švietimo, kultūros, sveikatos, krašto apsaugos, gyventojų saugos (policijai ir kitoms institucijoms) aplinkosaugos, socialinės apsaugos sistemoms, užsienio politikos ir kt. reikalams. Suprantama, kad išlaidos didžiulės. Žinoma, visada galima turimas lėšas naudoti racionaliau. Dėl to nesiginčiju. Bet yra vienas triukas, kurį propagandiniais tikslais nuolat naudoja Laisvosios rinkos instituto ruporai bei kiti neoliberalai – jie pakeičia vieną žodį: vietoje „viešosios išlaidos“ naudoja „valdžios išlaidos“. Tas labai smarkai pakeičia prasmę, ir eilinis gyventojas taip ir įsivaizduoja, kaip valdžia nusistato sau didžiausius atlyginimus, pasiskiria prabangius automobilius ir pan. Bent jau tas matosi, kai žurnalistai gatvėse klausinėja žmonių. Na, ir tuo būdu visuomenėje sudaroma nuomonė, kad valdžia išlaidauja sau, ir iš to seka „logiška“ išvada, kad reikia mažinti mokesčius.

Premjeras žadėjo nedidinti mokesčių. Bet padidino. Po ilgų ginčų buvo padidintas (teisingiau, panaikinta lengvata) PVM šildymui. Tiesa, jis padidintas gudraujant – daugiausiai pajusime tą padidinimą rudenį, kai prasidės šildymo sezonas. Todėl jokių protestų. Nei gyventojų, nei įžymaus kovotojo prieš mokesčių didinimą – Laisvosios rinkos instituto.

Koks šio padidinimo tikslas? Gal tuo tikimasi papildyti Valstybės biudžetą? Ir kas iš to laimės? Ir kas nukentės? Tiksliems apskaičiavimams neturiu duomenų, tegul tą daro Vyriausybės tarnybos. Gerai būtų, jeigu ir viešai paskelbtų. Bet paprasta logika sako, kad daugelį žmonių tas privers ateiti į savivaldybes su ištiesta ranka (skelbiama, kad šildymo pašalpų prireiks 250000 gyventojų). Čia jau valdžios sprendimas atimti iš tų žmonių orumą. Tai viena. Bet kas labiausiai nukentės? Ogi pensininkai, gaunantys kiek padoresnes pensijas. Tie pensininkai, kurie dar negyvena vien kruopomis, dabar turės gerokai suveržti diržus. Tie darbuotojai (bibliotekininkai, medicinos seserys, socialiniai darbuotojai ir pan.), kurie gauna nedidelius atlyginimus, nors ne minimalius. Jiems irgi teks gyventi dar kukliau. Valdžios valia. Nes taip neva didinamos įplaukos į biudžetą.

O kiek tas kainuos? Tos pašalpos 250000 žmonių? Bet tai dar ne viskas. Juk reikės pasamdyti nemažą būrį tarnautojų, kurie išrašinės ir priiminės visokias pažymas apie besikreipiančiųjų finansinę padėtį. Čia jau tikrai valdžios (kvailumo) išlaidos. Ir vargu ar įplaukos viršys bendras išlaidas.

Ir vardan ko tai daroma? Lietuvoje šildymas perbrangus pagal daugumos gyventojų pajamas. O dėl gamtinių sąlygų šildymas yra gyvybiškai būtinas. Todėl valstybės įsikišimas nustatant lengvatinį PVM tarifą šildymui daugiabučiuose atrodė logiškas. Bet kažkas eskaluoja „neteisybę“ – juk ta lengvata pasinaudoja ir keletas turtingų žmonių (dauguma turčių gyvena nuosavuose namuose). Ne čia reikia ieškoti neteisybių. Vien papildomų tarnautojų išrašinėti ir tikrinti pažymas įdarbinimas kainuos brangiau nei tie turtingieji nesumoka PVM už šildymą. Kai tik sako, kad pašalpos pateks „tik tiems, kuriems labiausiai reikia“, žinokime, kad tas reiškia, kad didelė dalis finansų, atimtų iš bent kiek virš skurdo ribos gyvenančių žmonių, pateks į naujai įdarbintų „kontrolierių“ rankas. Tai tokia logika.

 

Dr. Giedrė Purvaneckienė, socialdemokratė

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)