Kitos naujienos

Socialdemokratai aiškinsis dėl sportininkų finansavimo

Socialdemokratai aiškinsis dėl sportininkų finansavimo

Daugiau
Skyrių balsavimas pasibaigė: dauguma nori trauktis iš koalicijos su LVŽS

Skyrių balsavimas pasibaigė: dauguma nori trauktis iš koalicijos su LVŽS

Daugiau
G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

Daugiau
Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Daugiau
LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 07 10

V. Plečkaitis. Peticijos valdžiai arba kuo mes skiriamės nuo vakarietiškos visuomenės

Lietuviai mėgsta rašyti atvirus laiškus ir juos spausdinti  įvairiuose internetiniuose portaluose. Jei žvilgtelėsime į internetinių portalų archyvus, pamatysime, kad atviri laiškai rašomi ne tik ministrams,  prezidentei ar seimui , bet  ir įtakingiausiam Lenkijos seimo nariui Jaroslawui Kaczynskiui ( jį parašė Lietuvos seimo narys L. Kasčiūnas ), rašomas atviras laiškas „susipyksioms poroms“, atviras laiškas Lidl ir A. Saboniui, net „buvusio vyro mylimosios“ atviras laiškas etc. etc.

Matyt, žmonės, rašydami atvirus laiškus nori , kad ir visi kiti skaitantys  žinotų apie jų privačias problemas bei rūpesčius. Jie, siekia dalintis tais rūpesčiais ir bėdomis, kad asmeninio graudulio ir nuoskaudos būtų mažiau. Gal net tikisi, kad atvirai parašius ir valdžios žmonėms perskaičius, kas nors pasikeis į gerą pusę. Tik nežinia, ar valdžios žmonės tuos viešus ir atvirus laiškus skaito, o jei ir perskaito, tai ar ką nors daro padėčiai pakeisti ?

Prieš keletą savaičių keli šimtai Lietuvos menininkų parašė viešą Lietuvos kultūros bendruomenės laišką, skirtą LR Prezidentei, Vyriausybei, Seimui ir net Seimo kultūros komitetui. Šis komitetas svarbus ne tiek savo rūpesčiu kultūrai, kiek svarbus tuo, kad jam vadovauja didžiausios frakcijos lyderis ir nuo jo gali nemažai priklausyti kultūros žmonių padėtis visuomenėje.

 Lietuvos menininkų atvirą laišką, kuriame  kultūros žmonės atkreipė dėmesį į apverktiną padėtį įvairiose Lietuvos kultūros baruose ir apie ketinimą dar labiau sumažini finansavimą kultūrai, galėtume pavadinti  peticija. Išvertus iš lotynų kalbos, peticija reiškia reikalavimą.

Lietuvos Konstitucija „laiduoja peticijos teisę“, kurią įtvirtina Peticijų įstatymas. Nesidomėjau, ar atviras laiškas mūsų valdžios institucijoms buvo kvalifikuotas kaip peticija ir ar jam bus taikomas peticijų įstatyme nustatyta tvarka. Matyt, apie tai nebuvo pagalvota ir viešas laiškas gali likti tik tam tikro susirūpinimo išraiška, be jokių pasekmių. Į jį valdžios žmonės paprasčiausiai gali nereguoti. Užregistravus laišką kaip peticiją, būtų privalu valdžiai sudaryti komisiją šiai peticijai nagrinėti ir privalu būtų į tuos reikalavimus vienaip ar kitaip reguoti.

Panašų viešą laišką prieš keletą mėnesių apie padėtį Lietuvos moksle ir apie tai, kad būtina imtis realių veiksmų, jog tauta neištirptų, pasklidusi po pasaulį, parašė nemažai Tarptautinių santykių instituto mokslininkų ir studentų. Neteko girdėti, kad tai yra peticija ir kad ją valdžia užregistravo ir ją nagrinėjo. Kas šiandien, praėjus keliems mėnesiams , atsimena tą viešą laišką ir koks jo poveikis visuomenei ? Klausimas retorinis.

Tiesa, vienas žinomas kultūros žmogus,buvęs ankstesnio partijos pirmininko A. Butkevičiaus patarėjas, kompozitorius Faustas Latėnas , protestuodamas prieš savo partijos bičiulių abejingumą kultūrai, išstojo iš socialdemokratų partijos ir viešai apie tai pareiškė. Nei partijos jaunasis pirmininkas, nei LSDP frakcijos seime nariai net nesuregiavo į tai, nes , atvirai šnekant, nelabai jiems ta Lietuvos kultūra terūpi.

 LSDP vadovybė, tarsi, ir atsinaujino, bet greičiau – tik atsijaunino.Dauguma šios partijos narių, balsuodami už būsimą jauną pirmininką,matyt, nepagalvojo, ką galės jis nuveikti, mažiausiai tris metus nebūdamas seime ir praktiškai negalintis įtakoti savo partijos frakcijos sprendimams, o tik komentuoti bei reikšti savo pageidavimus. Nebent partijos pirmninkas parodys drąsą ir išdrįs kandidatuoti  atsilaisvinusioje apygardoje tuo atveju, jei iš seimo bus pašalintas seimo narys iš LSDP frakcijos. Tokių kandidatų yra net du ir naujasis partijos pirmininkas paskubėjo nuo jų atsiriboti, nors nė vieno kaltė dar nėra įrodyta.

Perdaug kultūra  nerūpi ir „valstiečiams“, suvokiantiems , kad lietuviška kultūra prasiseda ir baigiasi su pagonybe bei tautiniais aprėdais. Nedaug jai dėmesiojai skiria ir opozicijoje esančios partijos, nepareiškusios jokio susirūpinimo  ar bent jau moralinės  paramos  Lietuvos kultūros žmonėms. Galėjo bent patarti ar net padėti peticiją parašyti .

 Juk galiausiai laikas suvokti, kad Lietuva išliks Lietuva tik savo kultūros dėka. Ne pagoniškos- be rašto, mokyklos ir universitetų,  o krikščioniškos ir modernios kultūros dėka.

Ką daro vakarietiška visuomenė, ypač jaunimas ir studentija, jei mato, kad į jos žodžius ir susirūpinimus  niekas valdžioje nekreipia dėmesio? Jie išeina į gatves demonstruoti ir reikšti savo nepasitenkinimą, kad bent tokia forma būtų išgirsti. Jie nebijo susiremti su policija, nesigasdina ašarinių dujų  ar šalto vandens srovių. Jie eina kovoti už savo teises, kurias garantuoja jų konstitucija.

 Kodėl mūsų studentija ir ją auklėjantys bei mokslo gudrybių mokantys jų dėstytojai tokie pasyvūs, temokantys ir tegalintys parašyti net ne peticijas, o tik viešus laiškus, kurie dažniausiai išmetami į šiukšlių dėžes. Kas gi jiems trukdo išeiti į gatves? Juk Lietuvos konstitucija taip pat  garantuoja jiems , kaip ir mums visiems, susirinkimų, streikų ir demonstracijų laisvę.

Jiems, matyt, trukdo tingumas,abejingumas ir galimybė laisvai išvykti iš savo šalies į ten , kur geriau, kur laisvė jau įtvirtinta, kur patogu ir jau viskas iškovota kitų rankomis, kur laisvė nuolat ginama ne tik žodžiu, bet ir veiksmu. Matyt, trukdo ir tradicijų nebuvimas ir  menkas suvokimas apie tai, kad už savo laisvę, už savo teises būtina pastoviai grumtis, nes visada visuomenėje yra tokių, kurie tavo laisvę norės suvaržyti.Negindama  šių vertybių, visuomenė kiekvieną dieną darosi bailesnė ir mažiau laisva, nei ji buvo anksčiau. Ji tampa abejingesnė savo bendrapiliečiams, likimo nuskriaustiems. Ji susvetimėja ir susiskaldo į sluoksnius ir grupes, į svetimus ir savus, į geresnius ir blogesnius.

 Sąjūdžio metais , stebint  sovietinėmis uniformomis apsirenusiais policininkams ir nematomiems viešai KGB darbuotojams, žinant, kad , galbūt, būsi suimtas, ne vienas iš mūsų dalyvavo gatvių eitynėse ir mitinguose, sakė kalbas ir drąsino kitus. Žmonėms norėjosi laisvės, jie suprato, kad jos niekas neduos, kad jiems patiems ją reikia iškovoti. Gal net savo krauju ? Ir ji buvo iškovota.

 Šiandien ją reikia saugoti ir ginti ir tai pirmoji mūsų jaunimo ir visų mūsų pareiga, jei norime kad mes ir mūsų vaikai gyventų laisvoje, demokratinėje visuomenėje, geresnėje ir teisingesnėje nei paveldėjome iš savo tėvų.

 

Vytautas Plečkaitis

15min.lt

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)