Kitos naujienos

Socialdemokratai remia ilgųjų gimnazijų statuso suteikimą 3-ims tautinių mažumų mokykloms Vilniuje

Socialdemokratai remia ilgųjų gimnazijų statuso suteikimą 3-ims tautinių mažumų mokykloms Vilniuje

Daugiau
Raudonojo karpio taurė 2017

Raudonojo karpio taurė 2017

Daugiau
Šiaulių apskrities LSDP skyrių atstovų pasitarimas

Šiaulių apskrities LSDP skyrių atstovų pasitarimas

Daugiau
Fiziškai ir politiškai aktyvios Ignalinos skyriaus socialdemokratų Oninės

Fiziškai ir politiškai aktyvios Ignalinos skyriaus socialdemokratų Oninės

Daugiau
Nuomonę apie koaliciją iš viso pareiškė 12 skyrių

Nuomonę apie koaliciją iš viso pareiškė 12 skyrių

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 06 29

V. Plečkaitis. Kuo grįsta Donaldo Trumpo meilė Lenkijai?

Lenkijos prezidentas  Andrzej Duda buvo vienas pirmųjų pasveikinęs Donaldą Trumpą su pergale prezidento rinkimuose ir iš karto pakvietė jį aplankyti Lenkiją. Keletą mėnesių lenkų diplomatai ir lobistai, deklaravę pastovią  Lenkijos ištikimybę ir meilę Jungtinėms Valstijoms ir naujam prezidentui D. Trumpui, pagaliau gavo ilgai lauktą žinią iš Kapitolijaus: JAV prezidentas atvyks į Lenkiją vienos dienos vizitui liepos 5 d. Jis susitiks ne tik su Lenkijos prezidentu, bet ir su  12 šalių, esančių tarp Baltijos, Juodosios ir Adriatikos jūrų vadovais. Tarp jų bus ir Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė.

Tai bus trečia JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionė po ankstesnių kelionių Europoje ir Saudo Arabijoje. Ji susieta su G- 20 valstybių susitikimu Hamburge liepos 7-8 dienomis. Ten planuojamas ir  D. Trumpo susitikimas su Rusijos prezidentu V. Putinu.

Donaldas Trumpas ir jo komanda puikiai žino, kad Vokietijos „šiaurės Venecijoje“ vadinamu Hamburgu, laukia ne itin malonai jį sutiksiantys 20- ties turtingiausių pasaulio vadovai. Jų dauguma gana kritiškai vertina tiek patį D. Trumpą, tiek jo vykdomą izoliocionistinę politiką, kuriai pirmoje vietoje yra svarbiausia jos pačios ekonominiai ir strateginiai interesai, o tik paskui vakarietiškos vertybės ir transatlantinis solidarumas. Tą aiškiai, be skrupulų prieš keletą savaičių išdėstė  JAV Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas. Vokietijos visuomenė taip pat negarsėja simpatijomis dabartiniam JAV prezidentui. Tad galima tikėtis protestų ir demonstracijų prieš D. Trumpą.

Varšuva pasirinkta neatsitiktinai. Ne vien todėl, kad ji nuolat skelbia savo proamerikietišką kursą. Bet dar ir todėl, kad ji bando apjungti net 12 valstybių ir padaryti savotišką buferį tarp Vokietijos ir Rusijos. Be to, Lenkija, vadovaujama konservatyvios dešinės, tampa vis didesniu Europos Sąjungos kritiku ir net atsisako vykdyti kai kuriuos bendrus visai Europos Sąjungai sprendimus. Pavyzdžiui, ji atsisako priimti bet kokį skaičių pabėgėlių iš Afrikos ar Azijos valstybių.

 Taip pat ir dėl to, kad JAV prezidento D. Trumpo pažiūros, kaip rašo konservatyvus „Die Welt“ yra gana artimos ir neformaliam Lenkijos vadovui Jaroslawui Kaczynskiui. Jie abu yra nusiteikę prieš Vokietiją ir jos vadovavimą Europos Sąjungai.

 Beje, ir Amerikos bizniui atsiranda nauja didžiulė erdvė tarp trijų jūrų – Baltijos, Juodosios ir Adriatikos ir naujos galimybės plačiau įkelti koją į Rytų ir Vidurio Europą, pasinaudojant  trijų jūrų valstybių idėa.

Ne visos dalyvaujančios šalys yra susižavėjusios šia Jarozlavo Kaczynskio idėja, kuri beje nėra ir visai nauja. Tokią idėją tarpukaryje buvo iškėlęs lietuvių kilmės Lenkijos maršalas Juzefas Pilsudskis, vienodai bijojęs tiek Rusijos, tiek Vokietijos dominavimo Europoje.Trijų jūrų idėja tarpukaryje nebuvo sėkmingai įgyvendinta. Lenkija tapo pirmąja Antrojo pasaulinio karo auka, labiausiai nukentėjusi per šešetą nacių Vokietijos okupacijos metų ir nuo sovietų Rusijos invazijos iš rytų. Skeptiškai į šią idėją žiūri net kai kurios Vyšegrado šalys, ypač Čekija, kuriai tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme kur kas arčiau yra Berlynas, nei Varšuva.. Nors ir pati Lenkijos visuomenė pagal gegužės mėnesį darytas sociologines apklausas  gana palankiai vertina Lenkijos Vokietijos santykius. Net 64 proc. apklaustųjų lenkųteigiamai vertina kaimyninius santykius su Vokietija ir tik 18 proc. – neigiamai.

Donaldas Trumpas pasirinko susitikimą Varšuvoje su Vidurio ir Rytų Europos vadovais dar ir norėdamas  duoti ženklą Vakarų Europos vadovams, kad jam yra svarbu palaikyti tas  ES valstybes, kurios skeptiškai vertina  Briuselį ir priešinasi bendrai Europos Sąjungos politikai. Iš esmės tai reiškia, kad Jungtinės Valstijos, ypač  vadovaujant Donaldui Trumpui, pasirinko priešingą politiką ES atžvilgiu, nei jos laikėsi aštuonis metus buvęs demokratas prezidentas Barakas Obama. Jei pastarasis siekė glaudžios sąjungos su apsivienijusia ir stipria Europa, tai D. Trumpas mieliau norėtų matyti susiskalžiusią ir silpną Europos Sąjungą.

 Panašių tikslų Europoje siekia ir Rusija, manydama, kad savo interesus pavyks sėkmingiau įgyvendinti bendraujant su atskiromis ES šalimis, o ne su vieninga ir stipria Europos Sąjunga.

Įtakingas vokiečių dinraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pažymi, kad JAV prezidentas pasakys pagrindinę savo kalbą Krasinskių aikštėje, kurioje stovi paminklas Varšuvos sukilimo aukoms atminti. Šis paminklas primena ne tik aukas,bet ir pasipriešinimą Vokietijai. Tai savotiškas antivokiškumo ženklas.

Laikraščio nuomone D. Trumpo vizitas Lenkijoje primena kito JAV prezidento  Dž. Busho vizitą 2003m., kai Amerika ruošėsi karui Irake ir ieškojo sąjungininkų Europoje. Dž. Bushas ieškojo taip vadinamos „naujos Europos“ paramos prieš senąją, vadovaujamą iš Berlyno ir Paryžiaus ir pasisakiusių prieš karą Irake.

Tuomet JAV, paremta Didžiosios Britanijos ir „ naujosios Europos“ šalių, pirmiausia Lenkijos, kurios Europos Sąjungoje  yra labiau gavėjos nei donorės, įsiveržė į Iraką, pateikdamos pasaulio visuomenei fake news apie tariamai esantį Irake cheminį ginklą. Cheminio ginklo nebuvo rasta, diktatorius nužudytas, vietoj taikos ir stabilumo Irakas tapo pilietinio karo, besitęsiančio iki šiol, auka.

Tikėkimės, kad D. Trumpas neseks Dž. Busho pėdomis ir nesukels naujo karo. Tačiau akivaizdu, kad Donaldo Trumpo politika yra panaši į Dž Busho politiką Europos Sąjungos atžvilgiu. Stipri Europa JAV respulikonams nėra reikalinga. Europa Amerikai pirmiausia reikalinga kaip imli ir turtinga rinka. Europai net nenorima duoti rinktis: ar jai geriau ir pelningiau pirkti dujas iš Rusijos per Nord streem 2, ar pirkti iš JAV pagal jos sąlygas, kurios Vakarų šalims, norinčioms išsugoti didesnį suverenitetą, nėra naudingos. 

Neturtinga Rytų ir Vidurio Europa daugiau linkusi kliautis JAV. Žinoma, pirmiausia turėdama galvoje savo saugumą, kuris, beje, kaip rodo istorija, ne visada garantuojamas karinės  technikos kiekiu, o labiau – pilietinės visuomenės galia.Turtingoji, senoji Europa nori žaisti pagal savo taisykles,o neprimetamas jai iš stipresniojo sąjungininko. Prieštaravimai ir galbūt,net prekybiniai karai gali tapti neišvvengiami. Lietuvai svarbu nepasimesi šiuose žaidimuose ir teisingai suvokti, kur prasideda ir kur baigiasi jos interesai.

 

Vytautas Plečkaitis

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)