Kitos naujienos

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Daugiau
Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Daugiau
Seimo narys M. Bastys paskelbė neremiantis frakcijų koalicijos parlamente

Seimo narys M. Bastys paskelbė neremiantis frakcijų koalicijos parlamente

Daugiau
LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

Daugiau
SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 07 31

M. Jankauskaitė. Kas lemia 43,8 proc. gerovės pojūčio?

Kai vadovaujiesi politiniu šūkiu „svarbiausia – žmogus!”, turi suvokti, ko reikia, kad žmonės būtų laimingi.

Uždavę šį klausimą praeiviams, išgirstume gausybę minčių – nenuostabu, žmonių gyvenimai tokie skirtingi. Politikų atsakymai, veikiausiai, būtų mažiau originalūs – didžioji dalis pabrėžtų ekonominius aspektus. Tačiau vertybinių nuostatų tyrimai atskleidžia – gerovės pojūtį lemia du pagrindiniai veiksniai: galimybė rinktis ir kontroliuoti savo gyvenimą.

Brendant gilyn „į mišką“ ryškėja ekonominės raidos, politinio į(si)traukimo ir kultūrinės tolerancijos reikšmė. Realių pajamų augimas, demokratijos stiprėjimas ir didėjantis įvairių visuomenės grupių pripažinimas skatina laisvės, o pastarasis gerovės pojūtį – žmonės tampa laimingesni. Tiesa, skirtingi šio proceso dėmenys nėra vienodai reikšmingi. Ekonominei gerovei tenka 29,7 proc., demokratijos kokybei – 26,6 proc., o socialinei tolerancijai – net 43,8 proc. pokyčio vertės. Kuo ji tokia ypatinga?

Tyrimai atskleidžia, kad žmonėms savo ypatumus svarbu patirti kaip potencialą, o ne dingstį būti diskriminuojamiems, o tai kelia iššūkius politikai. Ji turi būti formuojama įvertinus ne tiek socialinio (ekonominio), bet ir kultūrinio teisingumo (tapatybių pripažinimo) aspektus. Kai viešas diskursas persmelktas nuolat kartojamais ekonominio augimo, našumo ir konkurencijos leitmotyvais, reikalavimas paisyti lygių galimybių gali atrodyti ne toks reikšmingas. Tačiau nevertėtų skubėti su išvadomis.

Lygių galimybių tema yra labai plati – jos neįmanoma apžvelgti viename straipsnyje. Todėl šiame tekste apsistosime tik ties viena sąsajų gija – lyčių lygybė įtaka visuomenės gyvenimui. Teigiamas lyčių lygybės poveikis ekonomikai, inovacijoms nėra naujiena, apie tai buvo ne kartą rašyta.

Pavyzdžiui, London School of Economics tyrimas atskleidė, kad lyčių kvotos versle padeda atsikratyti nekompetentingų vyrų tarybose ir sustiprina bendrą kūrybinį komandos potencialą. Tačiau lyčių lygybės ir demografijos sąsajos – rečiau gvildenama tema. Nors tyrimai rodo, jos –akivaizdžios.

Konservatyvių pažiūrų politikai linkę demonizuoti lyčių lygybės diskursą ir jos siekiančias politines priemones. Deklaruodami ištikimybę „tradicijoms“ (o tiksliau XIX a. eigoje susiformavusiems lyčių vaidmenimis), jie teigia, esą lyčių lygių galimybių politika ardo šeimas ir kenkia tautos reprodukcijai.

Tačiau moksliniai tyrimai šią demagogiją paneigia. Būtent lyčių lygybė, o ne jos stoka užtikrina šeimų tvarumą ir daro teigiamą poveikį gimstamumui Europos šalyse. Ši įtaka yra kur kas stipresnė nei materialinių išteklių (ne)lygybės. Atlikus 38 valstybių duomenų analizę tapo aišku, kad lyčių (ne)lygybės sąsajos (koreliacija) su gimstamumu yra du kart stipresnės nei pajamų (ne)lygybės ir sudaro atitinkamai 0.763 ir 0.306 punktų.

Kaip ši informacija turėtų būti integruota į politinę darbotvarkę, kad padėtų užtikrinti visuomenės tvarumą? Visu pirma, pastaroji turi būti socialiai jautri ir skatinti pasenusių lyčių stereotipų kaitą. Neoliberalios ekonomikos sąlygomis moterys tuo lengviau ryžtasi gimdyti antrą ar paskesnį vaiką, kuo lengviau išaugina pirmąjį.

Struktūriniu lygmeniu šį apsisprendimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: darbo vietų saugumas (žinojimas, kad išėjusi motinystės atostogų neprarasi darbo), paslaugų prieinamumas (palengvinantis šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą) ir pilnavertis vyrų įsitraukimas (tolygus vaikų priežiūros naštos pasidalinimas tarp abiejų tėvų).

Tad tampa akivaizdu, jog gimstamumą Lietuvoje paskatinti gali tik nuosekli socialdemokratinė politika, galinti amortizuoti neoliberalizmo antpuolius.

Vaikus auginančios (ar juos planuojančios) moterys tampa nesaugios darbo rinkoje, kai Darbo kodeksas liberalizuojamas ir neapsaugo dirbančiųjų interesų, nes moterys tampa ypač pažeidžiamais taikiniais. Viešųjų paslaugų privatizavimas apriboja didelės dalies moterų galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir įkalina dilemoje „vaikai ar karjera“, kai pirmasis dėmuo aukojamas antrojo naudai. Tvarūs socialiniai pokyčiai nevyksta, jeigu nesikeičia pasenusios vyriškumo normos, trukdančios moterims siekti visuomenės pripažinimo, o vyrams – pilnaverčio gyvenimo, kuris neapsiriboja vien pajamų generavimu.

Kad visi išvardinti neiginiai taptų teiginiais Lietuvai reikalinga šiuolaikinė socialiai jautri, demokratiniais principais grindžiama politika. Savo tikslus ji turėtų sieti su nelygybės naikinimu ne tik ekonominėje, bet ir kultūrinėje srityse, nes žmonių gerovės klausimų nepavyks išspręsti vadovaujantis pasenusiomis patriarchalinėmis nuostatomis.

delfi.lt
 

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)