Kitos naujienos

EP sesijoje: nelygybės mažinimas, vartotojų apsauga, antidempingas, pabėgėliai, Rytų partnerystė ir susirūpinimas dėl Lenkijos

EP sesijoje: nelygybės mažinimas, vartotojų apsauga, antidempingas, pabėgėliai, Rytų partnerystė ir susirūpinimas dėl Lenkijos

Daugiau
LSDP gretas pastarąjį mėnesį papildė daugiau nei 100 naujų narių

LSDP gretas pastarąjį mėnesį papildė daugiau nei 100 naujų narių

Daugiau
Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Daugiau
Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Daugiau
Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 08 29

E. Žurovska-Puodžiūnienė. Kodėl Lietuvai reikia „vaiko pinigų“?

                             Gimstamumas viršijo mirtingumą

Vaiko pinigų reikia Lietuvai. Ne tik vaikams, jų tėvams, šeimoms. Lenkijos pavyzdys – akivaizdi nuoroda Lietuvos politikams kuo greičiau imtis šio žingsnio, kuris kaimynų šalyje jau tapo ir ekonomikos postūmiu, ir davė socialinių, demografinių problemų sprendimo akivaizdžių rezultatų.

Patys lenkai dar neapibendrino išvadų apie vaiko pinigų mokėjimo pasekmes, tačiau jų skelbiama statistika ir gyventojų vertinimai – įkvepiantys. 2016 metų balandį Lenkijoje pradėjus taikyti programą „Rodzina 500+” ir pradėjus mokėti mažai uždirbančioms šeimoms už kiekvieną vaiką po 500 zlotų (apie 115 eurų) per mėnesį, o visoms šeimoms po tiek pat už antrą vaiką ir daugiau, gimstamumas netruko viršyti gyventojų mirtingumą, nors iki tol buvo atvirkščiai.

Vaikų gimstamumas Lenkijoje jau pirmaisiais metais išaugo 4,5 procento. Prognozuojama, kad šiais metais Lenkijoje gims dar apie 30 tūkstančių kūdikių, vadinasi, 6-9 procentais daugiau.

Tuo tarpu Lietuva, atsidūrusi tarp sparčiausiai nykstančių pasaulio šalių, toliau šuoliais ritasi į gyventojų mažėjimo pakalnę ir gimstamumo, ir emigracijos sąskaita. Emigrantų srautams iš Lietuvos neslūgstant, Lenkijoje jie ėmė mažėti iškart  po „Rodzina 500+“ starto. Lenkijos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pirmą pusmetį jis siekė 5,5 emigranto tūkstančiui gyventojų, o 2015 m. pirmą pusmetį – 6,7.

Įdomų poveikį vaiko pinigai padarė moterų užimtumui. Pradėjus juos mokėti, sumažėjo moterų nedarbas. Kai kurios mamos tiesiog greičiau grįžo į savo darbus, tačiau dalis moterų tikina, kad gaudamos vaiko pinigus, su šia finansine parama lengviau apsisprendžia auginti vaikus namuose ir netgi gimdyti jų daugiau.

                              Iš skurdo jau ištraukė daugumą vaikų

Lenkijos Skurdo mažinimo komitetas po metus trukusios vaiko pinigų programos taikymo paskaičiavo, kad šis politikų užmojis iš skurdo ištraukė didelę dalį vaikų. Pasak lenkų statistikos, jų šalyje 2014 metais žemiau skurdo ribos buvo priversti gyventi 700 tūkstančių vaikų, dabar tokių liko apie 180 tūkstančių.

Per trumpą laiką keturis kartus sumažintas vaikų skurdas. Lenkų politikai pripažįsta, kad „Rodzina 500+“ jau pateisino ir netgi viršijo jų lūkesčius. Nors buvo daug skeptikų, prognozuojančių, kad dėl vaiko pinigų vaikus ims dar labiau gimdyti ir prasigerdinėti asocialios šeimos. Bet taip nenutiko. Atvirkščiai, žmonės pradėjo mažiau gerti, sumažėjo smurto atvejų namuose. Šeimos įgijo viltį, pasijuto reikalingos ir bent taip įvertintos valstybės, kurioje gyvena. Manoma, kad ne vien dėl finansinės paramos, bet ir dėl psichologinių priežasčių didėja gimstamumas, mažėja emigracija.

Šių dalykų kaip oro trūksta Lietuvoje. Jau vien Lenkijos metus laiko mokamų vaiko pinigų programos rezultatai Lietuvos politikams galėtų sušvisti kaip nuoroda ir tikslas pateisinantis priemones. Priemone šiuo atveju vadinčiau auką iš valstybės biudžeto – būtina mokėti bent po 100 eurų vaikui panašiai kaip Lenkijoje. Valstiečių ketinamus mokėti 30 eurų –  patys Lietuvos gyventojai jau suskaičiavo, kad tokie vaiko pinigai prilygtų dabar dirbančioms šeimoms priskaičiuojamam neapmokestinamų pajamų dydžiu, kurį ketinama panaikinti. Vaikus auginančių šeimų pajamos liktų beveik tos pačios. Šeimos jaustųsi netgi apgaudinėjamos. Apie kokį valstybės dėmesį ir psichologinį klimatą tuomet kalbėti.

                                    Vaiko pinigai įsuka vidaus vartojimą

Ir apie tai – nuo ko pradėjau - vaiko pinigų reikia Lietuvai, o ne tik vaikams ir šeimoms. Lenkijoje vaiko pinigai išmokami dešimtadaliui visos gyventojų populiacijos, beveik 4 milijonams vaikų. 2 mln. 560 tūkstančių šeimų dalyvauja programoje. Tai tapo vartojimo vidaus rinkoje augimo priežastimi. Vartojimas išaugo 4,2 procento, ir tai didžiausias proveržis per pastaruosius 8 metus.

Pasak lenkų statistikos, labiausiai augo degalų vartojimo rinka – net 23,6 proc., antroje vietoje būtų drabužiai ir avalynė – 20,3 proc., trečioje – didėjantis baldų ir technikos pirkimas – 18,1 proc. Be to, net 24,5 proc.  išaugo naudotų automobilių registracija. Manoma, tai irgi programos „Rodzina 500+“pasekmės

Apklausų metu du trečdaliai lenkų pasisakė galintys taupyti, o tai vėlgi 24 procentais gyventojų daugiau negu prieš metus. Sulig skurdo mažėjimu Lenkijoje mažėja ir socialinė nelygybė. Lietuvoje socialinė atskirtis vis auga, net ir vidutiniškai uždirbančios šeimos, gimdančios ir auginančios vaikus pasmerkia save, jeigu ne balansavimui ant skurdo ribos, tai bent jau nuolatiniam „susispaudimui“ ir skaičiavimui, kaip išleisti vaiką į būrelį, kaip per atostogas jam įpirkti bent vieną stovyklą. Dar sunkiau dėlioti tuos skaičius, kai vaikų – du, trys ar daugiau.

Skaičių ir sričių iš Lenkijos statistikos galima rankioti ir daugiau – visi jie neabejotinai tampa argumentu, kad  ir Lietuvai nelaukiant verta imtis panašios vaiko pinigų programos. Ji gali tapti ne vien socialinės, šeimos politikos proveržiu, bet ir ekonomikos, migracijos politikos atspirtimi. Tokia programa pirmiausia taptų to taip laukiamo psichologinio klimato atšilimo ženklu valstybėje.

 

LSDP Vilniaus miesto skyriaus Lygių galimybių ir žmogaus teisių komisijos pirmininkės pavaduotoja

delfi.lt

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)