Kitos naujienos

Socialdemokratai aiškinsis dėl sportininkų finansavimo

Socialdemokratai aiškinsis dėl sportininkų finansavimo

Daugiau
Skyrių balsavimas pasibaigė: dauguma nori trauktis iš koalicijos su LVŽS

Skyrių balsavimas pasibaigė: dauguma nori trauktis iš koalicijos su LVŽS

Daugiau
G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

Daugiau
Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Daugiau
LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

Daugiau

Nuomonės

Nuomonės 2017 09 04

O. Leiputė. Kam rūpi vaikų sveikata?

Rudeniui artėjant tėvai suskubo pas šeimos gydytojus vaikams sveikatos pažymų. Tiek ikimokyklinukai, tiek ir mokyklas lankantys privalo iki rugsėjo vidurio pristatyti dokumentus. Šeimos gydytojas įvertina bendrą sveikatos būklę, o odontologas – dantukų. Ugdymo įstaigos surenka duomenis, bet visi suprantame, kad pagrindinis rūpestis dėl vaikų sveikatos tenka tėvams, šeimai.

                      Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) surinkti duomenys rodo, jog vaikų dantų ėduonis yra paplitęs daugelyje pasaulio šalių ir neretai siekia daugiau nei 90 proc.  Dėl šios priežasties PSO nori įgyvendinti vieną iš daugelio išsikeltų  tikslų – 2020 m. 80 proc. panaikinti dantų ėduonį tarp šešiamečių vaikų. Kaip tai padarysime?

 Didmiesčių gyventojai ras lengviau sprendimus ir, pavyzdžiui Kauno miesto savivaldybės administracija imasi labai ryžtingų sprendimų, bet ką daryti mažų miestelių vaikų tėvams, gyvenančių regionuose? Ar pakanka tėvų rūpesčio, ar turi į pagalbą ateiti šeimos gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, odontologai?

                      Dažnokai pasitaiko atvejų, kad tėvai neskiria laiko mokyti savo atžalas tinkamai valyti, prižiūrėti dantukus. Kai kurie net sako, kad pieniniai dantukai vis tiek greitai iškris – kam juos valyti, mokys vėliau, kai bus nuolatiniai. Tačiau pirmieji krūminiai dantys vaikams išdygsta ikimokykliniame amžiuje, todėl ypač svarbu, jog tėvai atkreiptų dėmesį į vaikų dantų būklę. Krūminių dantų išsaugojimas reikšmingas visavertei kramtymo funkcijai bei sąkandžio ir net veido bruožų formavimuisi, bendrai sveikatai. Dėl anksčiau minėto tėvų požiūrio ne tik nesusiformuoja įgūdis teisingai valytis dantis, bet ėduonies sukeltas skausmas „užaugina baimę“ eiti pas odontologą visam gyvenimui. Pirmojo vizito pas odontologą metu gydytojas turėtų pamokyti vaiką ir jį lydintį asmenį kaip teisingai valytis dantis.

Ilgametę patirtį turinčios odontologės Laimos Kapčiuvienės teigimu, nors Lietuvoje šiandien nuosekliai įgyvendinama vienintelė profilaktikos programa – vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis, tačiau visos jai skirtos valstybės lėšos nėra panaudojamos. Mat tėvai vangiai veda savo atžalas pas odontologus, kurie visiems 6–14 metų vaikams gali nemokamai padengti dantis silantais. Tai dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip apsaugančios nuo dantų ėduonies. Vaikų nuolatinių dantų silantavimas efektyviai sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę. Ir vis tik pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas burnos higienos įgūdžių formavimui nuo mažų dienų. Silantai nepadės išsaugoti sveikų dantų, jeigu jie bus netaisyklingai valomi, pasirinktas netinkamas dantų šepetėlis ir pasta.

 

Sveikatos specialistų teigimu ir  remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, 30,4 proc. 4-6 metų amžiaus vaikų nėra buvę pas odontologą, daugiau nei 55 proc. tėvų vaikus pas odontologą veda prasidėjus danties skausmui, o vos 2,5proc. tėvų vaikus pas odontologą nuveda išdygus pirmiesiems dantims. 2012 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog tarp 95,7 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų (5–6 metų amžiaus) yra paplitęs dantų ėduonis.

Mokyklose visuomenės sveikatos priežiūros specialistas pildo higienos instituto 2016 metais sukurtą VSSIS sistemą (vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema), kurioje suveda kiekvieno mokinio pažymą ir suformuoja ataskaitą, kurią pateikia ugdymo įstaigos vadovui, tokiu būdu specialistas informuoja apie mokinių sveikatos būklę. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos šios sistemos neturi. Gautos vaikų pažymos tik užregistruojamos. Tada eigoje iš jų specialistas parengia ataskaitą  ir pateikti ikimokyklinės ugdymo įstaigos vadovui, supažindinti su informacija, lankančių vaikų sveikatos būkle. O kas toliau? Koks vyksta darbas su vaikais, tėvais ir gal mokytojais?

Sveikatos priežiūros tarnybų specialistų teigimu, sveikatos pažymos informacijos apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus reikia kaupimui, informacijos apibendrinimui. Ne rečiau nei kartą per metus, paprastai mokslo metų pradžioje, ji pateikiama  mokyklos bendruomenei bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau, mano nuomone, visuomenės sveikatos biuro specialistai, priskirti ugdymo įstaigai, turėtų sekti situaciją, organizuoti tėvų, auklėtojų, mokytojų švietimą, sutelkti odontologus, kad šie didesnį dėmesį skirtų šiems profilaktiniams patikrinimams. Tokie specialistai esant reikalui galėtų atkreipti dėmesį į piktybinius vaikų nepriežiūros atvejus ir dėl to kreiptis į ugdymo įstaigos vadovus ar net vaikų teisių specialistus. Gal kas pamanys, kad tai kišimasis į šeimos reikalus, bet aš nesutinku, nes kartais tik tokiu būdu galima atkreipti kai kurių tėvų dėmesį į jų vaikų sveikatą.

Kruopšti vaiko dantukų priežiūra namuose ir bendradarbiavimas su vaikų odontologu – tai tiesiausias kelias puikios sveikatos link.

 

Orinta Leiputė, LSDP pirmininko pavaduotoja, Kauno miesto tarybos narė

delfi.lt

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)