Europos Sąjungoje (ES) moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau gyvena jos blogiau. Apie tai buvo diskutuota Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre. Skurde gyvena daugiau nei 85 milijonai žmonių, kurių dauguma – moterys ir vaikai. Moterys uždirba net 17 proc. mažiau negu vyrai ir todėl gauna mažesnes pensijas. Jos dažniau dirba laikinus, namudinius darbus nepilną darbo dieną, kuri ne visada atsispindi nedarbo statistikoje. Reikia įvertinti dar ir tai, kad ant moterų pečių dažniau gula ir vaikų auginimas bei namų ūkio darbai, todėl galima teigti, jog jos yra mažiau socialiai apsaugotos už vyrus. Didėja netiesioginė moterų diskriminacija, išlieka aukštas smurto prieš moteris lygis, nepajėgiama įveikti prekybos moterimis ir vaikais.

Esu sužavėtas Vokietijos futbolo komanda Pietų Afrikoje vykusiame pasaulio čempionate, ne todėl, kad esu vokiečių pilietis ir šioks toks sirgalius, bet dėl trenerio ir jo pirmtako vizijos sudarant šią komandą.

Netekome tauraus žmogaus, iki paskutinio atodūsio tarnavusio savo Tėvynės, Laisvės, Nepriklausomybės idealams. Taip rašome Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo užuojautoje artimiesiems dėl šios skaudžios netekties.

Man šis didis Žmogus, Valstybės atkūrimo pamatų architektas, iškilus politikas paliko patį didžiausią gyvenimo įspūdį, padarė pačią didžiausią įtaką. Daugelį metų jaučiau Jo reiklumą sau pačiam ir supančiai aplinkai bei ryžtingumo, susieto su pragmatizmu ir ekonomine logika, pasireiškimus.

Lietuva vakcinai nuo kiaulių gripo išleido apie 1 mln. Lt. Netrukus didžioji dalis šios vakcinos keliaus į šiukšlių dėžę, taigi 1 mln. taip pat. Tačiau Lietuva ne vieniša. Prancūzija šiai vakcinai pirkti išleido apie 365 mln. Eurų. Panašioje situacijoje yra ir kitos Europos šalys – Didžioji Britanija, Vokietija, Olandija, kur tik 10 proc. gyventojų buvo paskiepyta. Tačiau ir šių 10 proc. skiepyti nebuvo būtina, nes pandemijos nebuvo, o skiepų būtų užtekę ir nuo įprastinio gripo.

Savivaldybių tarybų rinkimai – nebe už kalnų, o Seime vienas reikšmingiausių Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas dar tik svarstomas. Tvarką norima pakeisti. Natūralu, kad tai, kas netobula, turi būti pertvarkoma. Bet ar pakaks laiko nepriekaištingai atlikti darbą?

Pastaruoju metu ne kartą valdantieji, konkrečiai A Kubilius, kalbėjo: nauji mokesčiai arba esamų didinimas – neišvengiamas. Tačiau kalbose niekuomet neteko išgirsti, kad mokesčių našta būtų dedama ant valdžios pečių – kalbama apie pensininkus, mamas, verslą ir kt. Tai – viso labo dabartinės Seimo daugumos ir jos Vyriausybės prieš pusantrų metų pradėtos taip vadinamos „naktinės“ mokesčių reformos tąsa. Iš karto, dar prognozuojant pasaulinės ekonomikos krizės pasekmes Lietuvai, buvo padaryta daug esminių klaidų, iš kurių pagrindinė – metodologinė, tai yra ekonominiai procesai iš esmės buvo vertinami tik aritmetiškai.

Europos Parlamente ėmė ryškėti naujosios ES žemės ūkio politikos kontūrai. Nors iki jos patvirtinimo dar praeis nemažai laiko jau šiandien matyti, kokie svarbiausi uždaviniai keliami: siekiama didesnio žemės ūkio produkcijos saugumo ir kokybės, teisingesnės paramos ūkininkams, konkurencingesnio ūkio  ir didesnių pajamų žemės ūkio sektoriuje.

Valdančiosios koalicijos sprendimas atnaujinti diskusiją dėl elektroninio balsavimo – įdomus žingsnis. Šiam sprendimui galėtų pritarti ir opozicijoje esančios partijos. Minėtasis technologijų pažangos procesas gali atnešti naujų vėjų į Lietuvos politinę padangę. Taip, visi esame suinteresuoti, jog kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų galimybę išreikšti savo valią balsavimo procese. Jeigu elektroninis balsavimas gali tai užtikrinti, kodėl gi reikėtų jo atsisakyti?

Pasaulis gyvena futbolu. Lietuva – taip pat. Tačiau futbolo aistros neturėtų užgožti paskutinių A.Kubiliaus Vyriausybės nutarimų, kurie   parodo, kad ir toliau problemas norima spręsti skurdžiausiai gyvenančių sąskaita.