Artėjant Kultūros dienai vis dažniau pamąstau apie šį neįmanomą žodžiais įvardinti objektą?..Subjektą?.. Lyg ir ne tai, kam nesant mirtum, bet be jos ir gyvas nesijauti... Lyg ir negyvas procesas, bet be gyvo žmogaus niekam kaip ir nereikalingas...

Pabandžiusi priversti visus emigrantus, neregistruotus bedarbius ir reguliarių pajamų negaunančius Lietuvos piliečius susimokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį žymaus fiziko valdžia eilinį kartą atskleidė savo nekompetenciją, nuteikė prieš save beveik 200 tūkstančių žmonių, palaidojo emigrantų sugrąžinimo į Tėvynę programą. Tokį negailestingą nuosprendį skelbia Lietuvos žiniasklaida.

Vyskupų konferencijos atstovų manymu, Lietuvos akušerių ir ginekologų etikos kodeksas,  numatantis, kad dėl religinių ar moralinių įsitikinimų gydytojas turi teisę atsisakyti nutraukti nėštumą nėra pakankamas. Todėl buvo kreiptasi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų Medicinos praktikos įstatymo  pakeitimą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta galimybė gydytojui atsisakyti nutraukti nėštumą. Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus jau buvo bandoma uždrausti abortą. Neabejotina, kad tai yra dar vienas gudrus žingsnis, siekiant realizuoti šį draudimą. Vyriausybė palaikė Vyskupų konferencijos siūlymą, kad savarankiškam darbui besiruošiantis rezidentas galėtų atsisakyti praktikos atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą.

Velykas daugelis sieja su atgimimu gamtoje. Deja, darbo rinkoje vis dar įšalas, kurį sustiprino į darbo biržas plūstelėję neregistruoti bedarbiai. Suveikė priešvelykinė valdančiųjų „nedarbo mažinimo priemonė“ - pagąsdinimas prievole mokėti sveikatos draudimo įmokas. Nedarbo ji nesumažins, o darbo biržos turės papildomo darbo ir išlaidų. Kas gi toliau? Ar bus įveiktas nedarbas, kuris palietė beveik kas šeštą darbingą Lietuvos gyventoją? O gal žmonės gali palaukti, pakentėti kol baigsis krizė arba valdžia sugalvos stebuklingą vaistą nuo nedarbo?

Imtis mokesčių temos paskatino didelį rezonansą Lietuvoje ir už jos ribų sukėlusi Lietuvos Vyriausybės „akcija“ surinkti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš bedarbių taip pat ir emigrantų. Nepulsiu į atlapus šios idėjos autoriams, tas jau daryta pakankamai, tačiau pažvelgsiu plačiau į dabarties Lietuvos mokestinę politiką: kokia ji yra, ko ja siekiama ir svarbiausia, kaip ji nulems mūsų artimiausia ir ne tokią artimą ateitį?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įgaliojo premjerą Andrių Kubilių vykti į Prahą į susitikimą su JAV prezidentu Baraku Obama. Kai šis pranešimas pasirodė balandžio 1-ąją, pamaniau, kad tai yra balandžio 1-osios dienos žiniasklaidos paskelbtas pokštas. Įsitikinęs, kad tai visai ne pokštas, manau, kad toks Prezidentės D.Grybauskaitės sprendimas yra, švelniai tariant, abejotinas. Atsižvelgiant ir į Prezidentės konstitucines pareigas, ir į Lietuvos užsienio politikos prioritetų strategiją. 

Ginčai dėl aukštojo mokslo sistemos reformos vis nerimsta. Šalininkai teigia, kad atėjo laikas pertvarkyti „nepažangią ir neefektyvią“ sistemą, tuo tarpu priešininkai yra linkę manyti, kad žygiuojame visai ne į tą pusę, o priimti sprendimai ne tik, kad neišspręs egzistuojančių problemų, bet ir sukurs naujų.

Nobelio premijos verta veidmainystės komedija ir komedijos monologai, kuriuos Seimo rytiniame posėdyje kovo 30 d. rėžė kai kurie Seimo nariai, kai priėmimo procedūrai buvo pateiktos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos. Virš 50 Seimo narių staiga tapo sekėjais Biblijos tekstų, kuriuos ėmė aiškinti kaip Seimui privalomus įstatymus.

Akivaizdu, kad  Lietuvos žmonės nuoširdžiai remia tiesioginius merų rinkimus. Suprantama ir kodėl. Nelabai bepasitikintys partijomis, bet, ačiū Dievui, dar tikintys, kad  Lietuvoje  yra žmonių,  galinčių nuoširdžiai  dirbti ir  spręsti problemas, o ne tik politikuoti. Žmonės pavargo nuo kolektyvinės atsakomybės, kuri dažnai reiškia ir galimybę išvengti kaltės ir nuobaudų. Kas  galėtų ginčytis, kad asmeninė atsakomybė yra aiškesnė nei kolektyvinė?