2009 11 20

DĖL VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO „DĖL VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ, KURIŲ SAVININKĖ YRA VALSTYBĖ ARBA  KAI VALSTYBĖ TURI DAUGUMĄ BALSŲ VISUOTINIAME DALININKŲ SUSIRINKIME, VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ IR VYRIAUSIŲJŲ BUHALTERIŲ DARBO APMOKĖJIMO“

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau SADM) Vyriausybei teikia svarstyti SADM Darbo departamento Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus paruoštą patikslintą Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ projektą (toliau nutarimo projektas).

Šiuo metu šalies žiniasklaidoje yra paviešinti keletas faktų, kad kai kurių apskričių ligoninių vadovams steigėjai nustatė gana didelius tarnybinius atlyginimus ir priedus, tačiau, manome, kad tai grynai išskirtiniai atvejai ir visiškai nebūdingi Lietuvos sveikatos sistemai.

Iš nutarimo projekto turinio darytina išvada, kad ruošėjai yra nepakankamai susipažinę su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistema, jos įstaigų darbo specifika bei atsakomybe. Be to, tokiu nutarimu išreiškiamas nepasitikėjimas dalininko – SAM, kitų valstybės institucijų bei savivaldybių kompetencija, mažinama sveikatos priežiūros įstaigų autonomija – vienas pagrindinių jų efektyvaus darbo garantų.

Pasitarimo dalyviu nuomone, nustatyti viešųjų įstaigų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – VASPĮ) vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimo dydžius ne įstaigos vadovams yra nepriimtina, nes tai prieštarauja priimtiems ir galiojantiems teisės aktams. Teisė ir pareiga nustatyti vyriausiųjų gydytojų pavaduotojų, vyriausiųjų buhalterių, kaip ir kitų VASPĮ darbuotojų atlyginimus, deleguota šių įstaigų vadovams (LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 str. 1 punktas; LR viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 punktas).

LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 punkte taip pat nurodyta, kad viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais. VASPĮ vadovai, jų pavaduotojai ir vyriausieji buhalteriai nepriskirti valstybės tarnautojams, todėl manome, kad jiems negalima nustatyti darbo užmokesčio bei išeitinių kompensacijų dydžio remiantis valstybės tarnautojams nustatyta tvarka.

VASPĮ nėra garantuotas valstybės nustatytas biudžetas. Planuojamas lėšas jos turi užsidirbti, t.y. konkuruojant su kitomis įstaigomis pritraukti pacientų, teikti jiems kokybiškas paslaugas, vykdyti paslaugų marketingą. Viena iš pagrindinių biudžetinių įstaigų reorganizavimo į viešąsias įstaigas priežasčių ir buvo tam tikros ūkinės laisvės principo įgyvendinimas. VASPĮ turi turėti galimybę didinti pajamas organizacinės sistemos optimizavimui. Tai turi padėti įstaigai uždirbti daugiau lėšų ir naudoti jas teikiamų paslaugų plėtrai, jų kokybės ir prieinamumo gerinimui. Siūlomas atlyginimų ribojimas eliminuoja skatinimo mechanizmą, todėl stabdys vadovų iniciatyvą.

Šalies miestų ir rajonų savivaldybės bei valstybės institucijos (kaip dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos) jau eilę metų taiko gana racionaliai parengtas ir patvirtintas jų teritorijose esančių VASPĮ vadovų darbo apmokėjimą reguliuojančias tvarkas (metodikas), kurios yra kintamos, o ne schema, kuri pateikta nutarimo projekte. Dalininkai (steigėjai) VASPĮ vadovams tarnybinių atlyginimų dydį nustato diferencijuotai. Jis priklauso nuo įstaigų darbuotojų skaičiaus, metinio įstaigos biudžeto dydžio (suteikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimties), prisirašiusių pacientų skaičiaus, vidutinio darbuotojo mėnesinio darbo užmokesčio, įstaigos darbo specifiškumo, vadovo darbo sudėtingumo (ligoninės, pirminis sveikatos priežiūros įstaigos, greitosios medicinos pagalbos stotys, psichikos pagalbos centrai) vykdomų statybos, renovacijos, restruktūrizavimo ir kitų projektų, finansuojamų iš ES, tarptautinių institucijų ir (arba)valstybės lėšų bei vykdo jų priežiūrą.

Pateikiamas projekte maksimalus atlyginimo dydis 3240 Lt. (kai minimalios mėnesinės algos koeficientas 7,2) vargiai tenkintų universitetų, universitetinių, ir kitų didžiųjų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovus. Pagal 2005 m. gegužės 5 d. trišalį susitarimą keliant gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, ženkliai padidėjo jų mėnesinis tarifinis atlyginimas. Tuo tarpu įstaigos vadovo tarifinis atlyginimas negalės viršyti koeficiento 7.2.

Pasitarimo dalyviai kreipsis į SAM, SADM, Seimo pirmininkę, Seimo sveikatos reikalų komitetą, Seimo socialinių reikalų komitetą, kad atsižvelgtų į mūsų pateiktus argumentus, pastabas ir koreguoti šio nutarimo projektą, netaikant jo viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Pirmininkas Jonas Juozapaitis