Kitos naujienos

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Daugiau
Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Daugiau
Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Daugiau
Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Daugiau
Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Daugiau

Kitos temos

Kitos temos 2016 10 03

LSDP periodinei spaudai – 120 „Lietuvos Darbininkas“ – „Darbo Balsas“ – „Socialdemokratas“

Kai 1896 m. buvo priimta Pirmoji LSDP Programa Programas Lietuviškos Social-demokratiškos Partijos, tais pačiais metais Alfonsas Moravskis ir Andrius Domaševičius pradėjo leisti laikraštį Robotnik Litewski lenkų kalba, ir, kaip ir LSDP Programą, jų prašymu Kaziui Griniui (Grinevičiui) išvertus, – Lietuvos Darbininkas lietuviškai. Atrodo, kad laikraštis buvo spausdinamas Paryžiuje. Paskutinieji numeriai buvo išleisti 1898 m. pradžioje.

1 pav. Pagrindiniai Lietuvoje 1917–1918 ir 1919–1933 m. LSDP leisti periodiniai laikraščiai bei jų redaktorius Steponas Kairys

 

1899-aisiais pradėtas leisti laikraštis pakeistu pavadinimu „Echo Życia Robotniczego na Litwie“ lenkiškai ir jo vertimas „Aidas Lietuvos darbininkų gyvenimo“ lietuviškai. Laikraštis buvo spausdinamas Martyno Jankaus spaustuvėje, Bitėnuose. Atrodo, kad tais metais LSDP vairą jau buvo perėmę Vladas Sirutavičius ir Steponas Kairys, o į lietuvių kalbą vertė S. Kairys, nes kiti numeriai buvo atspausdinti tik lietuviškai. Paskutinis numeris randamas 1903 m.
Nuo tada periodiniai LSDP leidiniai nutrūksta, bet, artėjant 1905 m. ir stiprėjant revoliuciniams judėjimams, buvo spausdinama daug socialistinio pobūdžio knygelių ir atsišaukimų. Reikšmingiausi – S. Kairio paruoštas ir 10 000 tiražu išplatintas atsišaukimas „Ko nori lietuviai socijaldemokratai“ ir „Lietuvos Socijaldemokratų Partijos MANIFESTAS“.
Žlugus 1905 m. revoliuciniams judėjimams ir prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, periodiniai leidiniai nutrūko. 1917 m. S. Kairys pradėjo leisti laikraštį „Darbo Balsas“. „Darbo balsas“ – Lietuvos socialdemokratų visuomenės, politikos ir literatūros laikraštis, leistas nuo 1917 m. lapkričio 15 d. iki 1919 m. sausio 7 d. Vilniuje. Tai buvo LSDP savaitraštis: nuo Nr. 45 – dvisavaitinis leidinys. Spausdino J. Bajevskio spaustuvė Vilniuje. Išėjo 58 numeriai. Tiražas – 5000 egz. Propagavo Lietuvos socialdemokratų partijos idėjas, spausdino LSDP dokumentus. Jame buvo pateikiamos socialdemokratinės nuostatos dėl Lietuvos ateities, sekama 1917 m. rugsėjo mėn. Lietuvių Konferencijos Vilniuje eiga bei Lietuvos Tarybos veikla priimant Vasario 16-osios Aktą. Kritiškai vertino Lietuvos Tarybos veiklą priėmus Aktą. 1918 m. lapkričio mėn. Nr. 48  buvo atspausdintas Lietuvos Valstybės Savivaldybių organizavimo įstatymo projektas, būtinas Steigiamojo Seimo rinkimams organizuoti. Vyr. redaktorius – S. Kairys, techninis redaktorius - Peliksas Bugailiškis. Redakcija dirbo S. Kairio bute, Vilniuje, Totorių g-vėje Nr. 3.
Kai Lietuvos Taryba persiorganizavo į Laikinąją Lietuvos Vyriausybę, dar socialdemokratams esant nelegaliais, 1919 m. rugsėjo 11 d. pasirodė pirmasis LSDP organo „Socialdemokratas“ numeris. 1919 m. spalio 3 d. LSDP buvo legalizuota.
„Socialdemokratas“ – savaitinis LSDP laikraštis, ėjęs nuo 1919 m. rugsėjo 11 d. iki 1929 m. balandžio 25 d. ir nuo 1929 m. gruodžio 19 d. iki 1933 m. birželio 10 d. Kaune, Maironio g. 6-4. Nuo 1921 m. savaitraštis. Vyr. redaktorius ir beveik visų vedamųjų autorius – S. Kairys. Jį pakeisdavo Jurgis Čiurlys, Jonas Dagys, Adomas Dagys, Eduardas Šukevičius, Kipras Bielinis, Jurgis Daukšys, Mečys Markauskas, Alfonsas Gučas. Po 1926 m. gruodžio 17 d. Valstybės perversmo, susilpnėjus partijos veiklai, pasunkėjo leidyba, sumažėjo laikraščio tiražas.
1927 m. laikraštį tvarkė redakcinė komisija: S. Kairys, Jonas Dagys ir Jonas Vilkaitis. 1928 m. „Socialdemokrato“ numeris, skirtas Vasario 16-osios Akto dešimtmečiui, Valstybinės Cenzūros buvo konfiskuotas, o vyr. redaktorius, Vasario 16-osios Akto Signataras, pagrindinis Akto formulės autorius S. Kairys Valstybinės Vasario 16-osios dešimtmetį sutiko Kauno kalėjime. Leidybai trumpam nutrūkus, vietoje „Socialdemokrato“ 1929 m. gegužės 11 d. išėjo vienkartinis leidinys „Brėkšta“, nuo 1929 m. birželio 27 d. iki gruodžio 12d. ėjo „Darbo balsas“, 1933 m. – „Lietuvos darbo balsas“. Aktyviausi autoriai buvo Kipras Bielinis, Dzidas Budrys, Peliksas Bugailiškis, Vincas Čepinskis, Liuda Purėnienė, Antanas Purėnas, Lazaris Epšteinas, Ona Leonaitė-Kairienė, Leonas Čereška, Jonas Markelis, Jonas Januškis, Antanas Žvironas ir kiti.
1933 m. „Socialdemokratą“ uždarius, o 1936 m. uždraudus LSDP, buvo leidžiamas socialdemokratų mėnesinis žurnalas „Darbo Visuomenė“. Jis ėjo 1934–1936 m. Kaune, leido Lietuvos socialdemokratų partijos CK aktyvas. Jo apimtis – 32 p. kartą per mėnesį. Spausdino „Raidės“ spaustuvė Kaune. Išleista 14 numerių. „Darbo Visuomenė“ Informavo apie šalies ir pasaulio įvykius, rašė apie LSDP veiklą, nagrinėjo socialdemokratų patirtį kitose šalyse. Oficiali redaktorė – Ona Leonaitė-Kairienė, neoficialus redaktorius – Antanas Žvironas.
Uždarius „Darbo Visuomenę“, 1939 m. sušvelnėjus autoritariniam Smetonos rėžimui, buvo leidžiama „Mintis“ – Lietuvos visuomenės, politikos ir literatūros socialdemokratų žurnalas, ėjęs 1939–1940 m. Kaune.
Leido ir redagavo – O. Leonaitė-Kairienė. Spausdino „Raidės“ spaustuvė Kaune. Išėjo 16 numerių. Bendradarbiavo Kipras Bielinis, Andrius Bulota, Česlovas Danys, Juozas Jurginis, Steponas Kairys, Liuda Purėnienė, Povilas Ščepavičius, Antanas Žvironas ir kiti.
Kultūrinės socialdemokratijos atstovai bendradarbiavo rašydami straipsnius bei redaguodami tarpukarių Lietuvos kairiosios minties žurnalą „Kultūra“. Tai – mėnesinis mokslo, visuomenės, kultūros, meno ir literatūros žurnalas, ėjęs 1923–1929 m. Šiauliuose,1930–1941 m. Kaune. Leido 1923–1926 m. Kultūros švietimo bendrovė „Kultūra“, ją uždarius,1927–1941 m. – Kultūros ir švietimo draugija.
 „Kultūros“ žurnalo bendradarbiai – Petras Avižonis, Juozas Baldžius, Kipras Bielinis, Vaclovas Biržiška, Dzidas Budrys, Petras Cvirka, Vincas Čepinskis, Jonas Fledžinskas, Jonas Kairiūkštis, Ignas Končius, Vincas Krėvė, Petras Leonas, Stasys Lukauskis, Juozas Matulis, Jonas Murka, Antanas Povylius, Mykolas Riomeris, Paulius Slavėnas, Teofilis Tilvytis, Jonas Gudaitis-Vabalas, Antanas Žvironas ir kiti.
1971–1972 m. Vakarų Europoje LSDP Delegatūros iniciatyva bandyta Londone leisti žurnalą „Mintis“. Išėjo 2 numeriai. Iniciatorius ir redaktorius – Juozas Vilčinskas.
    Laikraštis „Socialdemokratas“ pirmiau nei Kaune dar 1917 m. atsirado Škotijoje. Ten jau tada buvo gausios lietuvių emigrantų šachtininkų bendruomenės. „Socialdemokratas“ (Belšilyje) – Škotijos lietuvių laikraštis, ėjęs 1915–1916 m. Jį leido LSDP užsienio biuras. Išėjo 8 numeriai ir „Socialdemokrato priedas“. Bendradarbiavo Zigmas Angarietis, Pranas Eidukevičius, Vladas Požela, Stanislavas Trusevičius. Redagavo Vincas Mickevičius-Kapsukas, dar tada nedraugavęs su Rusijos bolševikais.
1917–1918 m. V. Mickevičius-Kapsukas atnaujino savo „Socialdemokrato“, kaip LSDP laikraščio, leidimą Maskvoje, susidraugaudamas su Rusijos bolševikais. Laikraštis buvo leidžiamas nuo 1917 m. lapkričio 28 d. iki 1918 m. balandžio 13 d. Redagavo Stasys Matulaitis, Jurgis Smolskis-Smalstys, Feliksas Valiukas, Pranas Žeronas. Didelei lietuvių socdemų grupei išvykus į Lietuvą, laikraštis Rusijos komunistų-bolševikų nurodymu buvo prijungtas prie „Tiesos“.
Antrojo pasaulinio karo metu LSDP leido pogrindinį laikraštį „Nepriklausoma Lietuva (VLIK)“. „Nepriklausoma Lietuva“ – lietuvių laikraštis, pasirodęs vokiečių okupacijos metu, 1941 m. lapkričio mėn. ėjo iki1944 m. liepos mėn. Vilniuje. Jis laikomas pirmuoju antinacistinės rezistencijos periodiniu leidiniu Lietuvoje. Kvietė orientuotis į bendradarbiavimą su Anglija ir JAV. Jį leido kairieji – liaudininkai ir socialdemokratai, o nuo 1943 m., kai S. Kairys tapo VLIK’o Pirmininku, – Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas. Bendradarbiavo Bronius Bieliukas, Balys Dundulis, Antanas Žvironas.
Socialdemokratų Lietuvos periodinė spauda atgaivinta 1989 m.  Pradėtas leisti „Lietuvos socialdemokratas“ – Lietuvos socialdemokratų partijos veiklos atkūrimo Lietuvoje iniciatyvinės grupės laikraštis.
„Lietuvos socialdemokratas“ leistas nuo 1989 m. birželio 23 d. iki 1989 m. gruodžio 29 d., išėjo 13 numerių. Nr. 1 redagavo Albinas Bagdonas, kitus – redakcinė kolegija: Vytenis Andriukaitis, Albinas Bagdonas, Jonas Kazimieras Burdulis, Gintautas Iešmantas, Albinas Januška, Tomas Kajokas, Valdemaras Katkus, Dobilas Kirvelis, Saulius Pečiulis, Juozas Šatas. Laikraščio faktinis redaktorius nuo antrojo numerio buvo Gintautas Iešmantas. Laikraštis atliko šviečiamąjį darbą LSDP atkūrimo laikotarpiu. Pirmame numeryje buvo įdėti du LSDP veiklos atkūrimo iniciatyvinės grupės kvietimai atkurti Lietuvos socialdemokratų partiją ir 1951 m. liepos 2 d. Socialistų Internacionalo Frankfurto deklaracija „Demokratinio socializmo tikslai“. Kituose numeriuose buvo išspausdinta daug teorinių straipsnių ir informacijos apie Lietuvos socialdemokratų partijos steigimąsi miestuose ir rajonuose. Paskutiniai numeriai skirti LSDP XIV Atkuriamajam suvažiavimui.
Po LSDP XIV suvažiavimo nutarta socialdemokratijos oficiozu pasirinkti autoritetingą tarpukario kairiųjų laikraštį „Lietuvos Žinios“. Nuo 1990 m. sausio mėn. iki 1993 lapkričio vietoje „Lietuvos socialdemokrato“ buvo atkurtos ir pradėtos leisti „Lietuvos žinios“ – politikos, visuomenės, kultūros laikraštis. Jis, kaip LSDP Tarybos organas, pradžioje ėjo Vilniuje 30 000 egz. tiražu (vėliau tiražas mažėjo). Redagavo Gintautas Iešmantas, Virginija Kligytė, Mečislovas Šaltenis, Algirdas Abromaitis. 1993 m. pabaigoje, Aloyzo Sakalo sprendimu, LSDP Tarybos akcijas perpirko koncernas „Achemos grupė“. Manyta, kad leisti partinius laikraščius nebėra prasmės.
Vyteniui Andriukaičiui tapus LSDP Pirmininku, LSDP Taryba 1999 m. atgaivino laikraščio „Socialdemokratas“ leidybą, tačiau, išleidus keliolikos numerių ir LSDP susijungus su LDDP, laikraštis buvo sujungtas su LDDP laikraščiu „Mūsų Balsas“ ir tapo „Mūsų balsas (Socialdemokratas)“. 2009 m. partijos pirmininku tapus Algirdui Butkevičiui, laikraštis atnaujintas kaip „Socialdemokratų balsas“, o dar vėliau jis tapo mėnesinis „Socialdemokratas“, kuris leidžiamas iki šiol.
Parengė Dobilas Kirvelis

 

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)