Kitos naujienos

Socialdemokratai aiškinsis dėl sportininkų finansavimo

Socialdemokratai aiškinsis dėl sportininkų finansavimo

Daugiau
Skyrių balsavimas pasibaigė: dauguma nori trauktis iš koalicijos su LVŽS

Skyrių balsavimas pasibaigė: dauguma nori trauktis iš koalicijos su LVŽS

Daugiau
G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

Daugiau
Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Daugiau
LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

Daugiau

Bičiulių balsas

Bičiulių balsas 2017 02 28

P. Eidukevičius. Kuo keisti mūsų „dugno“ – regreso pagal mokesčius ir moralę, - politiką?

Atsiliepiant į R.Kuodžio delfi.lt straipsnį „Priėjome nelygybės aklavietę“

 

Kitaip kaip „dugno“ mūsų politikos – valstybės reikalų tvarkymą prie visoje ES „dugno“ pasiekimų pagal algas, pensijas, skirtumus, savižudybes, išsivaikščiojimą ir nepavadinsi? Nebent regreso?

Pradžiai “laissez faire” - “valstybės kuo mažiau” gerbėjams priminkime pamokomą eismo pavyzdį. Čia valstybė - draudimai, ribojimai tinka ir liberalams, išskyrus kelių erelius. Saugus, efektyvus pagal galimybes eismas, valstybės reguliuojamas, yra naudinga VISIEMS. Kad tokią tvarką ir ekonomikai?!

Naujosios vyriausybės permainų siūlymai LRT “Forume” (2016 11 18) nagrinėti aukščiausiu lygiu. Diskutavo KTU rektorius, VU teorinės ekonomikos katedros vedėjas, LB ekonomistas, pramonininkų konfederacijos prezidentas. Vieningai pritarta dėl švietimo prioriteto tikslingumo.

Tik neliestas svarbus valstybei ir pažiūrose “kairę” bei “dešinę” išskiriantis mokesčių klausimas. Neliesti mokesčių, stabilizuojantys ekonomiką progreso ir destabilizuojantys regreso, principai.

Čia moko “reiganomikos” pavyzdys. Ekonomikos “bumas”, mažinant mokesčius, privedė valstybę prie nemokumo prarajos ir galop R.Reiganas priešingai pažadams pakėlė mokesčius bei skolų kartelę.

Dėl permainų kitur kaip ir dėl švietime radikalios priemonės - “krepšelio naikinimo” nuomonės “Forume” išsiskyrė. Švietimo klausimu diskusija apsiribojo komerciniais – kaštų minimizavimo argumentais, dargi užmiršus senolių perspėjimą: “taupysi švietimui, išlaidausi kalėjimams”.

Diskusijoje neliestas ir svarbiausias švietime veikėjas – moksleivis. Švietime negalioja komercinis perku – parduodu paslaugą principas? Čia vyksta moksleivio Žinių įsisavinimo – akiračio plėtimo ir asmenybės ugdymosi Darbas. Mokytojai, programos - tik pagalbinės priemonės. Menka moksleivio motyvacija, ir geriausi mokytojai, įsisavinant jam Žinias, bus bejėgiai. Be to, aukšta motyvacija teikia moksleiviui emocinį privalumą. Kas ir vėliau - mokytis visa gyvenimą - lieka kūrybiniu polėkiu.

 Forume menkai paliestas svarbus ekonomikai ir pažangai, neatsiejamas nuo švietimo, mokslo klausimas. Mokslo – technologiniai pasiekimai jau iš esmės išsprendė žmonių egzistencinio VISIEMS apsirūpinimo problemą. Tik rinkos “nematoma ranka” racionaliai nepaskirsto pasaulyje gamybinių pajėgumų kaip ir pagamintų produktų. “Pažangiose(?)” šalyse trečia dalis maisto išmetama.

Gausu viešų abejonių: ar socialiniai mokslai atitinka objektyvaus mokslo vardą? Nelauktai smogė 2008-jų krizė. Jos suvaldymas – nelygybės ir skolų bei kainų burbulai – ekonomikos “mokslams” lieka fundamentali neišspręsta problema? Politologinė (vėl fundamentali?) demokratinio atstovavimo  problema: tradicinės “kairės” ir  “dešinės” partijos daug kur pralaimi “varge gelbėtojams” populistams.

Čia iš “mokslo” pusės - tik komentarai, nevaldant situacijos. Ar tokia mokslo XXI a. užduotis?!

Ką reiškia dabar NEVALDOMA situacija? Nauja krizė dar tik pusė bėdos. Visa bėda būtų atominis susinaikinimas! Ilgesnėms diskusijoms, tokių grėsmių akivaizdoje nebeturime laiko? Lieka? Veikti, sutelkiant visas pilietines intelekto pajėgas, mobilizuojančiu devizu: “Vienybė dėl išlikimo”.

“Vienybei” (Darnai) - “Ne” skirtumams nėra alternatyvos. Arba – arba?! Siūlymas verslininkams, profsąjungiečiams, politikams susėsti ir susitarti dėl pradinių į darną žingsnelių yra laiku ir vietoje.

Tiktai klausimų ratą čia nori nenori teks išplėsti iki moralės klausimų. Nori nenori tenka darbdavių paklausti: ar jie supranta, ką jiems patiems reiškia atleidžiami samdiniai “savo noru”? Taip darbdavių ir darbuotojų santykiai pastatomi į “vilko ir ėriuko prie upelio” situaciją. Ar nori darbdaviai visuomenėje būti “vilkais”? Tokių “vilkiškų” situacijų, kai silpnesni diskriminuojami, pradedant mūsų regresiniais mokesčiais, sveikatos apsauga ir kitur yra kiek tik nori. …Žmogaus orumą nepuošiančių situacijų.

Jų rasime ir minėtame „Priėjome nelygybės aklavietę“. Ten užkliuvo tikslus dabarties „skubėjimo“ kuo greičiau praturtėti ar išgarsėti apibūdinimas: „žiurkių lenktynės“.

O gal geriau būti žmonėmis? Ne „vilkais“ ar „žiurkėmis“? Toks yra epochinis XXI a. klausimas.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)