Kitos naujienos

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Daugiau
Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Daugiau
Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Daugiau
Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Daugiau
Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Daugiau

Bičiulių balsas

Bičiulių balsas 2017 03 14

M. Varaška. Trūksta pinigų? Jie viešuose pirkimuose

Neseniai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog viešųjų pirkimų reguliavimas yra geras. Belieka tik skaidriai dirbti ir laikytis įstatymo raidės. Savo ruožtu, viešasis sektorius (valstybės, savivaldybių įstaigos) nuolat skundžiasi, jog neturi pinigų net didinti minimalią algą.

Taigi turime du klausimus – ar efektyviam viešųjų pirkimų vykdymui bereikia tik sąžinės ir ar viešasis sektorius tikrai neturi pinigų? Iš pažiūros jie lyg ir nesusiję, tačiau iš tiesų tarp jų yra tiesioginis ryšys.

Pradžiai šiek tiek žinių. Kaip manote, kiek pinigų išnaudojama viešiesiems pirkimams? Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis  - maždaug 4.000.000.000 (taip MILIJARDUS) eurų per metus, neskaitant mažos vertės pirkimų. Su šiais galima drąsiai pridėti dar pusę. Taigi,iš viso  4,5 milijardo eurų per metus.

O kiek Lietuvoje iš viso asmenų vykdo viešus pirkimus?  Nors tikslios statistikos nėra, bet maždaug – apie 50000 darbuotojų. Jie dalyvauja komisijose arba perka vienasmeniškai kaip pirkimų organizatoriai. Vadinasi vidutiniškai kiekvienas jų per metus atlieka pirkimų už ~100000 Eur.

Kiek įmanoma sutaupyti nuo kasmet išleidžiamų 4,5 milijardo eurų? Mažiausiai 20 procentų arba beveik vieną MILIJARDĄ. Štai tokia pinigų krūva gali likti viešame sektoriuje, jeigu pirkimus jie vykdys ne tiesiog skaidriai, o motyvuotai ir pagal poreikį. Kaip? – atsakau žemiau.

Pirmuosius 10 procentų pasiektume skatindami pirkimų vykdytojus. Tarkime, jei pernai automobiliai buvo pirkti po 20000 Eur, tokius pat įgijus šiemet po 17000 Eur, 250 eur už kiekvieną galėtume papildomai premijuoti  pirkimų vykdytoją kaip  gerą derybininką. Įstaigai liktų dar 2750 Eurų nuo vieneto.

Nesutinkantys paprieštaraus, jog valstybės tarnautojas ir taip privalo dirbti sąžiningai, pareigingai ir pan.. Nebūkime naivūs. Neapgaudinėkime savęs ar kitų, suprasdami kokie mūsų valdininkų atlyginimai ir kokie gundymai slypi palaiminus tam tikram verslui ypač patrauklų didesnės vertės pirkimą.

Deja, teisės aktai kol kas neleidžia skatinti pirkimų vykdytojus už sutaupytas lėšas. O kas norės dirbti skaidriai, kai įgijus atautomobilį  po derybų už 17000 vietoj  buvusių 20000 Eurų, nuo to darbe negaus nei vienu euru didesnės algos? Ir atvirkščiai – užsimerkus ir nupirkus vėl už 20000 Eurų, gal būt toje įmonėje už „ačiū“ susitvarkys asmeninį automobilį ar gaus kitų mielų smulkmenų (padangų, akumuliatorių).

Kitas klausimas – ar apskritai yra konkretaus daikto, paslaugos poreikis? Mūsų viešas sektorius pasižymi ypač dosniu išlaidavimu paskutinįjį metų ketvirtį, „nes kitaip sumažins pinigus kitam biudžetui“. Taip kas antrus metus kabinetuose sublizga nauji baldai, kompiuteriai ir pan.. Štai po viešų skandalų tokios įmonės kaip „Grinda“, staiga atsisakė prabangių visureigių. Vadinasi jų ir nereikėjo, o pinigai buvo  tiesiog išeikvoti. Išvada – viešame sektoriuje poreikiai nėra valdomi ir perkama viskas, jei tik turima pinigų.

Neabejoju, jog įvedus poreikių valdymo sistemą ir užkirtus kelią nereikalingiems pirkimams, sutaupytume dar 10 procentų arba pusę milijardo Eurų per metus. Vėlgi, tam teks keisti įstatymus ir išdrįsti pripažinti, jog per 25 nepriklausomybės metus garsiai „efektyvinę ir skaidrinę“ viešus pirkimus, tebestovime vietoje.

Bet jeigu apsimetinėsime ir tikėsimės, kad 50000 pirkimų vykdytojų patys iš savęs taps šventaisiais, niekas nepasikeis ir 2050-aisiais. Jei valstybė jų apskritai sulauks.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)