Kitos naujienos

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Daugiau
Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Daugiau
Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Daugiau
Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Daugiau
Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Daugiau

Bičiulių balsas

Bičiulių balsas 2017 04 27

R. Šileris. Pilietybės klausimo klystkeliai

Netylant diskusijoms dėl dvigubos pilietybės įteisinimo Lietuvoje, pamirštame, kad Mastrichto ir Lisabonos sutartimis įteisinta Europos Sąjungos pilietybė. Lietuvos narystei Europos Sąjungoje referendumu pritarė Lietuvos žmonių dauguma, o tai reiškia, kad nuo  2004 - ųjų gegužės 1 –osios visi tapome ir Europos Sąjungos piliečiais.

Šiandien šimtai tūkstančių lietuvių gali keliauti ir dirbti Europos Sąjungoje ir už jos ribų, naudotis Europos Sąjungos piliečių teisėmis. Žali Lietuvos Respublikos pasai palaipsniui keičiami į raudonus, liudijančius ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos pilietybę. 

Mastrichto ir Lisabonos sutartyse yra palikta teisė kiekvienai valstybei spręsti dėl pilietybės suteikimo ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams, išsaugojant jiems galimybę pasilikti senąją. Tai gi, tą leidžia  Europos Sąjungos teisė ir tuo galėtų pasinaudoti Lietuva.

Štai Vokietija savo pilietybės įstatymo 12 §, pridėjo sakinį, kad nuo 2007 metu rugpjūčio 28 dienos, Europos Sąjungos valstybių piliečiai ir šveicarai (tikriausiai, kad turtingi) neturi atsisakyti savo gimtosios šalies pilietybės, norėdami tapti ir Vokietijos piliečiais. Todėl kiekvienas Vokietijos pilietis gali turėti ir kitos Europos Sąjungos šalies pilietybę. Pastebėjau, kad Vokietijoje tokia teise pasinaudojo gausybė italų, lenkų, o pastaruoju metu, matyt, dėl Brexit raidos neapibrėžtumo,  ir Jungtinės Karalystės piliečių.  

Pabrėžtina, kad, pagal Vokietijos įstatymus, niekas negali atimti Vokietijos pilietybės. Tokia nuostata užkertamas kelias pasikartoti skaudžiai istorijai, kai Trečiojo Reicho laikais, valstybė iš nepatogių režimui piliečių atimdavo pilietybę ir visas su ja susijusias teises.

Prieš dvejus metus, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos renginyje Trakuose, apie pilietybės reikalus diskutavome ir su jaunimu, ir su tuometiniu Teisingumo ministru. Gaila, kad to nespėta įgyvendinti, nes Lietuva tikrai galėtų  pasinaudoti Vokietijos pavyzdžiu ir patirtimi.  

O šiandieninės dvejonės dėl dvigubos pilietybės  skambančios Lietuvos viešojoje erdvėje, ją stebint iš Vokietijos, atrodo keistai. Lietuvos Respublikos Prezidentė, kuri dėl Darbo kodekso pateikė tikrai socialdemokratines pastabas, ir už tai nusipelno pagarbos, pilietybės klausimu atrodo senamadiškai.

Neverta diskutuoti apie tokį dvigubos pilietybės modelį, kurį riboja Lietuvos Konstitucija. Tačiau, kodėl nekalbama apie EUROPOS SĄJUNGOS PILIETYBĘ ir jos teikiamas milžiniškas galimybes. Atrodo, kad pakaktų tik Seimui priimti panašias į Vokietijos variantą įstatymo pataisas. Tada nereikėtų ir naujo referendumo, nes jis šiuo klausimu jau būtų  įvykęs 2004 metais.

Kam laukti kol Jungtinės Karalystės lietuviai bus dėl Lietuvos trypčiojimo vietoje priversti atsisakyti Lietuviško paso ir pasiprašyti kitos šalies pilietybės. Kas galėtų paneigti, kad šiems žmonėms ateityje nereikės vizų į Lietuvą, kad galėtų grįžti į Tėvynę, pavyzdžiui, dėl sentimentų ar aplankyti tėvų ar giminaičių.  Juk niekas dar negali pasakyti, kuo ir kaip baigsis Brexit.

Romas Sileris LSDP ir SPD narys

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)