Kitos naujienos

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Socialdemokratės: seksualinis priekabiavimas – smurto forma prieš moteris

Daugiau
Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Vilniaus rajono skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Daugiau
Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Vilniečių pastangos ne veltui – šabakštynas nebus užstatytas, o virs parku

Daugiau
Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Socialdemokratai: teisingumo ministrė negali toliau eiti pareigų

Daugiau
Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Klaipėdos socialdemokratės - apskritojo stalo diskusijoje „Moteris - politikoje" (nuotraukų galerija)

Daugiau

Frakcijos naujienos

Frakcijos naujienos 2017 08 25

Socialdemokratai registruoja pasiūlymus mokesčių pertvarkai

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nariai pradėjo registruoti siūlymus planuojamai mokesčių pertvarkai.

Pirma, bus siūloma iki 142 eurų didinti bazinį dydį, taikomą apskaičiuojant viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio dydį. Šiuo metu jis siekia 130,5 euro.

Nuo šio dydžio priklauso valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat valstybės tarnautojų, teisėjų, politikų darbo užmokestis.

Šis dydis 2008 m. siekė 490 litų, bet per krizę buvo sumažintas ir neatkurtas.

Antra, socialdemokratai jau registravo siūlymą „vaiko pinigus“ mokėti visiems vaikams, taip pat ir globojamiems, iki sueis 18 metų. Išmokas vaikus auginančioms šeimoms didinti kasmet, kad iki 2020 metų jos siektų valstybės remiamų pajamų dydį (dabar – 102 eurai):

1)    2018 m. – 30 eurų dydžio;
2)    2019 m. – 60 eurų dydžio;
3)    2020 m. –  1 valstybės remiamų pajamų dydžio.
 
Vaiko pinigams 2018 m. biudžete reikėtų numatyti papildomai 16,4 mln. eurų.
 
„Išmokos vaikams spręstų ir demografines, ir socialines šalies problemas,“ – teigia socialdemokratas A. Sysas.
 
Bazinio dydžio sugrąžinimas ir „vaiko pinigai“ yra tarpusavyje susiję sprendimai, kurie didintų gyventojų pajamas. Jeigu bazinio dydžio atkūrimui būtų siūlomas pereinamasis laikotarpis, tokiu atveju socialdemokratai siūlytų valstybės remiamų pajamų dydžio „vaiko pinigus“ numatyti jau 2018 metams.
 
Trečia, planuojant mokesčių pertvarką socialdemokratai siūlo įvesti nemokamą visų parengiamųjų ir pradinių klasių moksleivių maitinimą.
 
„Taip paremtume vaikus auginančias šeimas ir sudarytume sąlygas, kad mažieji mūsų visuomenės nariai maitintųsi ne šokoladukais su limonadu, o gautų vertingo maisto. Pradinėse klasėse būtų ugdomi sveiko maitinimosi įgūdžiai,“ – sako A. Sysas.
 
Šio projekto įgyvendinimui reikėtų numatyti 26,4 mln. eurų biudžeto lėšų.
 
Ketvirtas LSDP pasiūlymas susijęs su progresiniu gyventojų pajamų apmokestinimu. Tai būtų taikoma visoms pajamoms, ne tik darbo.
 
Apmokestinimo slenksčiai:
 
1)    metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 000 eurų, apmokestinama 15 proc. mokesčio tarifu;
2)    metinė pajamų dalis, neviršijanti 30 000 eurų, apmokestinama 16 proc. mokesčio tarifu;
3)    metinė pajamų dalis, neviršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 17 proc. mokesčio tarifu;
4)    metinė pajamų dalis, viršijanti 40 000 eurų, apmokestinama 20 proc. mokesčio tarifu.
 
Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 15 proc.
 
Remiantis socialdemokratų siūlymu, pajamos iki apytiksliai 1600 eurų per mėnesį iki mokesčių (arba apie 1260 eurų „į rankas“) būtų apmokestinamos lygiai taip pat kaip ir dabar. Tarifas augtų tik didesnėms pajamoms.
 
Europos Komisija savo ataskaitoje apie Lietuvą pabrėžė, kad pajamų nelygybė mūsų šalyje yra atsiradusi dėl žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo didelio skirtumo, didelių darbo užmokesčių skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos silpnumo.
 
Penkta, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis siūlo Nekilnojamo turto įstatymo pataisas – apmokestinti savininkus nuo 150 tūkst. eurų viso turimo nekilnojamo turto vertės.
 
Šiuo metu apmokestinimo riba yra 220 tūkst. eurų nekilnojamojo turto vertė.
 
Nekilnojamojo turto mokestis galėtų sumažinti nekilnojamojo turto kainų kilimą, užkirstų kelią nekilnojamojo turto rinkos perkaitimui, subalansuotų Lietuvos mokesčių sistemą.
 
Europos Komisija 2017 m. ataskaitoje apie Lietuvą teigia, kad mokesčių bazės plėtimas galėtų padėti surinkti daugiau pajamų mažiau kenkiant socialiniam augimui ir mažinti didelę nelygybę bei socialinę atskirtį. Europos Komisija pabrėžia, kad Lietuva išsiskiria santykinai mažais aplinkosaugos, turto ir kapitalo mokesčiais.
 
Pavyzdžiui, Lietuvoje 2014 m. pajamos iš periodinių nekilnojamojo turto mokesčių sudarė 0,3 proc. BVP, kai Europos Sąjungos vidurkis – 1,6 proc., o pajamos iš apklinkosaugos mokesčių Lietuvoje buvo 1,7 proc. BVP, kai Europos Sąjungoje – 2,5 proc.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)