Kitos naujienos

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Daugiau
Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Daugiau
Seimo narys M. Bastys paskelbė neremiantis frakcijų koalicijos parlamente

Seimo narys M. Bastys paskelbė neremiantis frakcijų koalicijos parlamente

Daugiau
LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

Daugiau
SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

Daugiau

Frakcijos naujienos

Frakcijos naujienos 2017 09 22

Raminta Popovienė: „Svarbiausia – nepalikti kurčiųjų socialinėje atskirtyje“

„Turime sudaryti sąlygas klausos negalią turintiems žmonėms jaustis visaverčiais ir lygiaverčiais visuomenės nariais. Norime atkreipti visuomenės, atsakingų institucijų dėmesį į dažnai nepastebimą negalią – klausos sutrikimus. Keliame sau konkretų tikslą – nepalikti negalią turinčių žmonių visuomenės užribyje“, – spaudos konferencijoje „LIETUVOS KURTIEJI EUROPOS BEI PASAULIO KONTEKSTE“, skirtoje paminėti 25 ir 10 metų narystės sukaktis Pasaulinėje ir Europos kurčiųjų organizacijose, Seime sakė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Raminta Popovienė.

Pasak Seimo narės, Lietuvos kurtieji kasdien susiduria su įvairaus pobūdžio problemomis, kaip dalyvavimas viešuose ir visuomeniniuose renginiuose, lietuvių gestų kalbos vertėjų, vertimo ir subtitrų televizijoje ir kitur trūkumas.

„Nemokant gestų kalbos, taigi nekomunikuojant su kurčiųjų bendruomene, atsiranda neigiamas aplinkinių požiūris į juos. Darbdaviai, neturėdami tinkamos informacijos, dažnai vengia priimti klausos negalią turintį žmogų į savo darbą bijodami, nerimaudami, ar toks žmogus tikrai gebės dirbti, todėl kurtiesiems sunkiau dalyvauti darbo rinkoje. Jaunimas studijuodamas aukštosiose mokyklose dar susiduria su  netolerancijos apraiškomis“, – teigė R. Popovienė.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras akcentavo, kad kurtiesiems iš visuomenės girdinčiųjų pusės svarbiausia yra supratimas, kas yra gestų kalba ir kad kurtieji turi turėti teisę gyventi visavertį gyvenimą.

Neįgaliųjų departamento direktorė Asta Kondratavičienė pabrėžė, kad Lietuvos kurčiųjų draugija yra labai aktyvi organizacija, kurios pastangomis, bendradarbiaujant su departamentu, pastebimas akivaizdus nuolatinis progresas, užtikrinant kurčiųjų bendruomenės teises. Lietuvoje veikia 5 gestų kalbos vertėjų centrai, savivaldybėse vyksta 31 socialinės reabilitacijos kurtiesiems programos. Per vienerius metus kurčiųjų problemoms spręsti skirtos papildomos lėšos, įsteigti labai reikalingi 7 papildomi gestų kalbos vertėjų etatai, pagaliau prasidėjo gestų kalbos vertėjų atestacija.

„Kurčiųjų bendruomenė yra labai jautri bendruomenė, todėl jiems svarbu užtikrinti ne tik vertėjų, bet ir psichologų paslaugas, taip pat – atvejų vadybininkų, asmeninio asistento, ypač pagyvenusiems žmonėms, paslaugas“, – teigė ji.

Gestų kalbos asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė pasidžiaugė, kad pagaliau startavo gestų kalbos vertėjų atestacija, kuri reikalinga jų darbo pripažinimui ir įvertinimui, skatina vertėjus nuolat tobulinti vertimo gebėjimus ir taip užtikrinti kuo geresnę vertimo kokybę teikiant vertimo paslaugas, taip pat jų teises, darbo užmokesčio kėlimą ir kt.

Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora tvirtino, kad Lietuva vejasi pasaulį, užtikrinant kurčiųjų teises. Svarbiausiu pasiekimu per pastaruosius vienerius metus jis laiko kurčiųjų socialinio dalyvavimo visuomenėje 2020-iems metams strategijos parengimą.

Anot jo, svarbus pasiekimas yra ne tik pati strategija, bet ir tai, kad ją ruošiant, dalyvavo visų ministerijų atstovai, o ne vienos atskiros, kaip būdavo anksčiau. Lietuvos kurčiųjų draugija tikisi, kad dokumentas bus patvirtintas ir įgyvendintas. 

Konferencijos  pranešėjai pasveikino dalyvius su artėjančia Pasauline kurčiųjų diena (rugsėjo 27-oji)  ir Tarptautine vertėjų diena (rugsėjo 30-oji), kurios abi yra labai svarbios kurčiųjų bendruomenei.

Lietuvoje neįgalūs asmenys sudaro apie 7 proc. visų gyventojų, o klausos negalią turintys asmenys – 4–6 proc. visų neįgaliųjų. Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų, o pasaulyje – apie 70 mln.

Šiandien klausos negalią turintys asmenys Lietuvoje susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, apie kurias visuomenė turi žinoti ir padėti kartu jas spręsti. Žmonių su klausos negalia problemos, kaip pernelyg siauras techninių pagalbos priemonių asortimento pasirinkimas, inovatyvių informacinių bei telekomunikacinių technologijų stoka, pačių klausos negalią turinčių asmenų integruotis į visuomenę motyvacijos stoka dėl minėtų problemų atskiria kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenes.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)