Kitos naujienos

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

G. Kirkilas sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę

Daugiau
Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Dar vienas kirtis regionams: mokslo centrai rajonuose nesteigiami?

Daugiau
LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

LSDP Vilniaus rajono skyriaus sąskrydis

Daugiau
Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Daugiau
Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Prezidento Algirdo Brazausko 85-osioms gimimo metinėms paminėti skirti renginiai

Daugiau

LSDJS naujienos

LSDJS naujienos 2017 05 22

LSDJS diskusija „XXI amžius: ar moteris vis dar indaplovė?“

Vakar sporto ir sveikatingumo klube „Impuls“ įsikūrusiame kavos ir kokteilių bare „Cosmos“ vyko Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Panevėžio miesto skyriaus organizuota diskusija „XXI amžius: ar moteris vis dar indaplovė?“. Ažiotažo socialiniuose tinkluose sulaukusi diskusijos tema, Lietuvoje žinomų moterų bei panevėžiečių buvo ne tik paliesta, bet ir aktyviai nagrinėta.

Renginyje dalyvavo didžiausio Lietuvos naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė bei visuomenininkė Evita Kamarauskaitė – Jonauskė, pokalbį moderavo Panevėžio rajono tarybos narė Modesta Petrauskaitė.

Mergautinės pavardės – prekinis ženklas ir pagarba

Diskusiją pradėjus nuo paprastų ir asmeniškų klausimų, abi prelegentės aiškiai įvardino priežastis, dėl kurių, net ir po vestuvių, pasiliko mergautines pavardes.

„Pasilikau pirmąją pavardę dėl to, kad esu žurnalistė ir mano pavardė jau buvo tapusi prekiniu ženklu, o ir iš esmės žurnalistams yra įprasta pasirašinėti mergautine pavarde“, - teigė M.Garbačiauskaitė – Budrienė.

E.Kamarauskaitė – Jonauskė paklausta, kodėl taip pat pasirinko gyvenimą turint dvi pavardes įvardino, jog pirmoji pavardė pasilikta tikrai nėra mados reikalas, tai – lyg pagarbos ženklas šeimai bei tėvams.

Gyvenimas įtampoje ir greitame tempe

Matyt šiuolaikinė moteris paskendusi šeimoje, darbuose ir kituose dalykuose, yra įnykusi į didelės įtampos ir skubantį  gyvenimą. Taip pat, iš moterų ir reikalaujama gerų rezultatų visose gyvenimo srityse. Prelegentės taip pat gyvenančios aktyvų ir greitą gyvenimą dalinosi istorijomis, kaip rasti harmoniją ir gebėti viską suderinti.

„Lietuvos moterims vienas iš sudėtingiausių klausimų – karjeros ir šeimos derinimas. Asmeniškai aš nesu susidūrusi su tuo, o žurnalistika yra gana liberali sritis, kur dirba išsilavinę žmonės. Todėl mūsų įmonėje tiek vyrai, tiek moterys yra lygūs. Bet nuolat  matau, kaip mano kolegėms yra nepaprastai sudėtinga suderinti ir darbą, ir šeimą, kai naujienų portaluose tempas ir darbas yra visada greitas ir skubus“, - pasakojo M. Garbačiauskaitė – Budrienė.

E. Kamarauskaitė – Jonauskė diskusijoje taip pat dalinosi mintimis ir raginimu, siekti to, kas domina ir žavi. Pasak visuomenininkės, norint siekti savų tikslų privalu nepaisyti visuomenės nuomonės bei priekaištų, nes dažnai jie – visiškai neatžvelgti ir nepritaikyti individualioms asmenybėms.

„Asmeniškai aš ištekėjau nei dėl pinigų, nei dėl žinomumo, bet tikrai susidūriau su daug stereotipų. Mūsų visuomenėje vis dar yra reakcija, ypatingai jei moteris jaunesnė, na ji, liaudiškai tariant, barakuda.

Ir dėl 12 metų amžiaus skirtumo – tikrai ne, mes su vyru visiškai neišskiriame to amžiaus skirtumo. Tarp mūsų jo nelabai ir matosi. Ne dėl amžiaus pasirinkau žmogų ir tai yra paskutinis dalykas, kuris galėtų rūpėti. O man ir tuomet nelabai rūpėjo ką kiti galvoja ir galėtų galvoti“, - paklausta teigė visuomenininkė.

Siekti būti individualiai ir nepriklausomai

Diskusijoje prelegentės bei susirinkę panevėžiečiai nagrinėjo ir moters savarankiškumo klausimus. Pasak prelegenčių, labai svarbus momentas šiose situacijose – moters nepriklausomybė nuo partnerio: tiek finansinė, tiek psichologinė.

„Visą gyvenimą dariau tai, kas įdomu man. Kai buvau 13 metų nusprendžiau, kad noriu palikti savo tėvus ir gyventi Vilniuje pas močiutę. Tėvai pasibaisėjo, vyko ilgos derybos, bet aš labai užsispyriau ir vis tiek tai padariau. Tuomet daug nemasčiau ir dariau tai, ką sakė širdis, tai, ką norėjau.

Tas pats su žurnalistika – man visi sakė, kad nestočiau į žurnalistiką nes tai sunkus darbas, ne moteriškas darbas, bet ir šito dalyko aš nesiklausiau ir dabar tikrai to nesigailiu“, - diskusijoje teigė naujienų portalo Delfi.lt vyriausioji redaktorė.

Diskusijos metu užsiminus apie moteris bei siekiamos karjeros galimybes buvo paliestos tiek verslo, tiek politikos perspektyvos. Pasak E. Kamarauskaitės – Jonauskės moterys politikoje yra aktyvios, tik bet kokiais būdais nesiekia tik garbės – moterims psichologiškai svarbiau siekti to, kuo tiki ir apie ką svajoja, tuomet, pasak pašnekovės, jos pasirengusios nuversti net didžiausius kalnus.

„Kalbant apie moteris politikoje, jos sąrašuose įrašomos ne pirmais numeriais, ne pirmuose dešimtukuose. Ir tokios istorijos kaip su Greta Kildišiene nepateisina rinkėjų lūkesčių, nuvilia ir tuomet formuoja nuomonę, kad „ką čia tos moteriškės“.

Ir apskritai versle, ko gero, yra taip pat. Manau, kad moterys yra didesnės kovotojos negu vyrai,  jei jos turi kokią idėją ar šventą sau dalyką, tuomet kovos kaip tik gali, atiduos visas jėgas ir viską ką galės, bet verslas ar politiniai postai nėra tie dalykai, dėl kurių moterys taip kovotų, kaip vyrai.

Ta „garbė“ nėra moteriai taip svarbu, todėl jos dažnai tą vietą ir užleidžia vyrams ar padeda užimti postus savo pagalba. Tarp kitko, net politinėse kampanijose moterys dažnai savo pagalba vyrams užtarnauja politinį postą“, - teigė E.Kamarauskaitė – Jonauskė.

Taip pat pasisakyti apie pasirinktą nestereotipinę profesiją renginyje panorusi papasakoti mergina, džiaugėsi, jog nesivadovavo stereotipais bei siekė savo svajonių. Mechanikos inžinerijos studijas baigusi panevėžietė, susidūrusi su įvairiomis situacijomis, šiandien teigė sėkmingai dirbanti mėgstamą darbą.

„Esu baigusi mechanikos inžineriją, turiu pramonės inžinerijos magistro laipsnį ir visada, kai eidavau prašyti darbo, manęs paklausdavo: „mechanikos inžinerija? Čia labai moteriška?“, o aš visuomet atsakydavau: „O ar visažistas ar kirpėjas labai vyriška?“.

Tuomet jie visada pasimesdavo ir sakydavo: „Na gerai, leisime tau pabandyti.“. Kai pasakiau tėčiui, kad stosiu į mechaniką, jis pasakė: „Tu išprotėjai.“. bet jis visuomet mane palaikydavo ir kai jau praėjo 2-3 mėnesiai studijų, tėčiui paklausus: „Na, kaip?“, atsakiau, kad labai gerai bei jaučiuosi kaip žuvis vandeny ir niekur kitur nenoriu.

Tuomet ir sulaukiau palaikymo siekti ir veikti to, kas man patinka ir realizuoti save srityje, kurioje jaučiuosi gerai“, - savo istorija dalinosi diskusijoje dalyvavusi panevėžietė.

Nuo pat mažų dienų – miegančios gražuolės ir didvyriai princai

Diskusijos moderatorei M. Petrauskaitei palietus ugdymo temą ir lyčių lygybę, buvo išskirtas rimtas žiniasklaidos, švietimo bei supančios aplinkos formuojamosios nuomonės svarbumas. Mat nuo pat mažų dienų skaitomos pasakos apie princeses, kurioms tereikia būti gražioms, kad princai jas išgelbėtų arba pelenes, kurios pasiekia tikrąją laimę, tik tapusios gražiomis ir radusios savo išrinktąjį, diegia būtent tokį netolygų lyčių pasiskirstymą visuomenėje jau nuo vaikystės.

„Manau, kad žiniasklaidoje yra visokių dalykų tolygiai. Mūsų kolegė visai neseniai ėjo į kursus, kurių esmė išsiaiškinti – kaip susirasti vaikiną ir ten atliko žurnalistinį tyrimą. Nuėjusi į tuos kursus prisiklausė įvairiausių dalykų, kaip reikėtų atrišti ryšio siūlą su buvusiuoju, kaip moters rankinė turi būti panaši į „gimdutę“ ir turi būti brangi ir kai kolegė pasakojo šią praktiką, tai buvo vienas iš linksmiausių mūsų rytinių komandos susirinkimų, nes visą rytą juokėmės.

Bet kas buvo tikrai nejuokinga, kad tų kursų auditorija buvo išsilavinusios, 30-metės, turinčios pinigų, švytinčios moterys ir tai man tiesiog yra neįtikinėtina, kad protingos moterys leidžiasi ir ieško tokių keistų receptų. Ar tai rodo, kad tą antrąją pusę Lietuvoje taip sunku susirasti, ar tokie dideli reikalavimai? Man atrodo, kad moterys dar nėra pakankamai įsisavinusios, kad moterys gali daryti ką nori, ir labai geras jausmas yra nuo nieko nepriklausyt“, - teigė M. Garbačiauskaitė – Budrienė.

Seimo nario K. Pūko atvejis – tamsa bei bukumas

Po dar visai neseniai per Lietuvą nugriaudėjus seksualinio išnaudojimo, pasinaudojant pareigomis, atveju, kai Seimo narys K.Pūkas vykdydamas atranką į padėjėjus LR Seime atliko nepadorius ir žeminančius veiksmus, Lietuvos moterys susivienijo kardyti tokius atvejus.

„Manau, kad Pūko atvejis yra labai charakteringas ir įdomus keliais aspektais. Vienas dalykas yra tai, kad kai nuskambėjo merginų skundai, komentaruose žmonės pradėjo rašyti: „Ką, jūs nežinote? Pūkas seniai žinomas personažas, jis nuolat taip elgiasi ir daro!“.

Aš turiu tokį įtarimą, kad Pūkas nepradėjo taip elgtis tik atvykęs į Seimą, manau, kad jam dar dirbant Kaune, Pūko televizijoje, jau galėjo būti panašių atvejų. Man keista kad moterys iš Kauno nesiskundė tokiais dalykais.

Pūkas yra grynas įrodymas, kad egzistuoja dvi Lietuvos. Viena – didmiesčių, kur gyvena išsilavinę ir didesnes pajamas generuojantys lietuviai, kur vyrauja daugiau vakarų Europos kultūra ir antroji, kur įmonėse kaba plakatai su nuogomis moterimis ir vyrauja tokia kultūra.

Manau, kad Pūko atvejis ir merginų skundai, kai jos susivienijo, kai atsirado teisininkų, kurie nemokamai jas gina, yra lūžio taškas ir nuo šios istorijos baigties, priklausys ar moterys sugebės ir norės kalbėti apie tai toliau ir garsiau.

Tokie atvejai nėra tiesiog skundas, kad tau neišmokėjo algos, o asmeniški ir imtymūs dalykai, todėl nėra malonu atskleidinėti tokius dalykus ir svarbu kad būtų pasiektas teisingumas šiuo ir kitais atvejais“, - teigė M.Garbačiauskaitė – Budrienė.

Visuomenininkė Evita pabrėžė, jog taip pat opi problema visuomenėje yra ir smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje, kas vis dar dažnai tokie atvejai yra nutylimi ar net įvairiai pateisinami. Prelegentė teigė, kad mūsų visuomenė turėtų rūpintis daugiau nei savo ramiu ir geru gyvenimu, norint siekti teigiamų pokyčių.

„Kiek aš esu girdėjusi, kiek psichologinių darbų esu skaičiusi, dažniausiai auka bijo arba nemato reikalo skųsti, nes artimoje aplinkoje būna meilė, gailestis ar pateisinimas, kad smurtautojas kitą kartą taip nebedarys ir nemato bėdos, kuri aiškiai įžvelgiama iš šono.

Moteris dažnai įpratusi mokyti save „Pati išprovokavau“. Nereikia tylėti, nes jai buvo vienas kartas, tai bus ir antras, o mylintis ir gerbiantis žmogus taip nedarys – nesmurtaus. Jei visuomenė ir aplinka apie tai nežinos, tai niekas galbūt ir negalės padėti.

Kita vertus, žmonės dažnai mato tą smurtą ir eksperimentų yra viešų darytų, kur vaikinas merginą gatvėje tampo ir prieš ją smurtauja, bet niekas nereaguoja, nes „Tai – ne mūsų reikalas, ko mes čia kišimės, dar patys gausim“. Toks požiūris ir išaugina abejingumą“, - mintimis dalinosi visuomenininkė Evita.

Linkėjo nepriklausomybės, savarankiškumo ir ryžto

Diskusijos dalyvės apibendrindamos pokalbį teigė, jog nors ir Lietuvoje, palyginus su pasauliu, nėra pati blogiausia situacija dėl lyčių nelygybės ar diskriminavimo, tobulėti tikrai yra kur.

„Iš to, ką teko girdėti iš savo draugų, kurie gyvena Britanijoje ar Vokietijoje, mes dar nesame labai patriarchalinis kraštas. Britanijoje yra labai keista, kad moteris dirba vadovaujantį darbą. Mano draugė kaip tik yra įmonės vadovė  ir sulaukia tokių pastabų bei nepripažinimo, kad „Kaip čia man vadovaus moteris?“. Tai tokių dalykų sakyčiau Lietuvos didžiuosiuose miestuose tikrai nėra.

Bet mes dar nesuprantame, kad išsilavinimas yra labai svarbu ir tai plečia akiratį. Ir dabartinė karta, kitaip nei mūsų laikais, turi daug didesnes galimybes pasirinkti. Bet per didelis pajamų atotrūkis ir socialinė atskirtis gabiems vaikams apriboja galimybes siekti savo svajonių, įgyvendinti talentus ir tikslus. Šioje vietoje mes turime užtikrinti visiems vaikams lygias sąlygas ir galimybes“, - teigė žurnalistė.

„Tiek jaunos moterys, tiek jauni vyrai turi lavintis, mokytis, domėtis viskuo ir nebijoti daryti ir eiti ten, kur jiems įdomu bei negalvoti, kad yra moteriška ar vyriška profesija. Tiesiog nekreipti dėmesio į daugumos nuomonę nes ji būna apie jus visiškai nepagalvojusi, o ir iš esmės žmogus turi daryti tai, kas jį veža ir tai, ką jis nori daryti. Palinkėčiau kuo daugiau įgyvendinti ir siekti savo svajonių, o priemonės – pateisinamos“, - diskusijos dalyviams linkėjo E. Kamarauskaitė – Jonauskė.

Apžvelgiant diskusiją, jos moderatorė Modesta Petrauskaitė teigė, jog svarbiausia gyvenime tiek jaunoms moterims, tiek vyrams nuolat siekti savo užsibrėžtų tikslų, savarankiškumo ir gyvenime ieškoti ne antros prastesnės pusės, o lygiaverčių partnerių, su kuriais būtų įdomu kartu kurti gyvenimą, kuriame abi pusės būtų lygios.

„Būnant asmenybei ir norint būti nepakeičiamai, turi pati nuolatos keistis, tobulėti, plėsti akiratį, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, bet matyt diskusijoje priėjome išvados, jog vis dėlto pats svarbiausias dalykas yra savarankiškai veikti, kurti, siekti to, ko iš tiesų nori, dirbti darbą, kuris „vežtų“, o rasti harmoniją su savimi tarp moteriškumo ir lyderystės nėra taip paprasta, bet šiuolaikinėms išsilavinusioms, protingoms ir žingeidžioms merginoms, tai ne kliūtis. Juk baigėsi Lietuviškų Izaurų era“, - apibendrindama diskusiją teigė M.Petrauskaitė.

Panevėžio jaunieji socialdemokratai, teigiantys jog siekia skatinti socialinių klausimų tematiką ir diskusijas jais Panevėžyje, dar balandžio mėnesį panevėžiečius buvo sukvietę į pirmąją tokią diskusiją „Vaiko teisės ir pareigos: ar smurtaujant vaikas taps Supermenu?“. Ši jaunųjų socialdemokratų organizuota diskusija Panevėžyje – antroji.

 

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)