Kitos naujienos

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Daugiau
Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Daugiau
LSDP taryba pašalino iš partijos A. Vinkų, dar 8 nariai pasitraukė savo noru

LSDP taryba pašalino iš partijos A. Vinkų, dar 8 nariai pasitraukė savo noru

Daugiau
LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

Daugiau
SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

Daugiau

Partijos naujienos

Partijos naujienos 2017 06 23

Minėsime Lietuvos Prezidento, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Brazausko mirties metines

Š. m. birželio 26 d. (pirmadienį) kviečiame bičiulius pagerbti pirmojo Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidento, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko ALGIRDO MYKOLO BRAZAUSKO šviesų atminimą ir padėti baltų rožių ant jo kapo Antakalnio kapinėse.

 

 

ALGIRDO MYKOLO BRAZAUSKO BIOGRAFIJA 1932 09 22 - 2010 06 26
 
Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. 1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, kurį baigė 1956 m., įgydamas inžinieriaus hidrotechniko specialybę. 
1958 – 1962 m. vadovavo Kauno hidroelektrinės statybai.
1965 m. A. M. Brazauskas, sukaupęs darbo statybinėse organizacijose patirties, buvo paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1974 m. jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
1988 m., vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, A. M. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Lietuvos Sąjūdis. A. M. Brazausko vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos steigiamajame suvažiavime A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1990 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu, A. M. Brazauskas tapo 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru.
1990.03-1991.01 – Lietuvos Respublikos Ministrės pirmininkės pavaduotojas I-ojoje Vyriausybėje.
1992.10 - A. M. Brazauskas išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, o Seime – jo Pirmininku, taip pat nuo 1992.11.25 – 1993.02.25 - pradėjo laikinai eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

1993.02.14 - tiesioginių visuotinių rinkimų metu A. M. Brazauskas penkeriems metams išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Už jo kandidatūrą balsavo 60 proc. Lietuvos piliečių. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, A. M. Brazauskas sustabdė savo veiklą LDDP.
1993.02.25 įvyko Prezidento inauguracija.
1998.02.26 Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas baigė savo kadenciją. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai atsisakė.

2001.01 – išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku.
2001.07.03 – Lietuvos Respublikos Seimas Algirdą Mykolą Brazauską patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru pirmininku.
Ekonomikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitarinio, Kauno Technikos universitetų Garbės daktaras. 

Turėjo dvi dukras ir penkis vaikaičius.
Knygos: “Lietuviškos skyrybos” , išleista lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis, ir „Penkeri Prezidento metai“, išleista lietuvių kalba, autorius.
Laisvalaikio pomėgiai: medžioklė, buriavimas, literatūros šiomis temomis studijavimas.

Pasibaigus Prezidento kadencijai Algirdas Mykolas Brazauskas nepasitraukė iš politikos, o ėmėsi vadovauti „A. Brazausko socialdemokratiniai koalicijai“ ir 2000 m. seimo rinkimuose Socialdemokratų ir Lietuvos demokratinės darbo partijų koalicija gavo 51 mandatą.
2001 m. A. M. Brazauskas išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku.
2001 m. Seimas pritarė Algirdo Mykolo Brazausko kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko postą.
2004-aisiais suėjo dešimt metų, kai Lietuvos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas laišku kreipėsi į tuometinį NATO generalinį sekretorių Manfredą Vernerį, pareikšdamas Lietuvos norą tapti šio gynybinio aljanso nare.
2004 m. kovo 29 d. Vašingtone Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas, kartu su dar šešių Europos šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo. Lietuva tapo NATO nare.
2003 m. balandžio 16 d. Graikijoje, Atėnuose, A. M. Brazauskas pasirašė Stojimo sutartį į Europos Sąjungą. 
2006 m. gegužės 31 d. Dėl susidariusios politinės padėties Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas pareiškime pranešė apie savo ir Tryliktosios Vyriausybės atsistatydinimą. 
A. M. Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais: Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. vasario 26 d. dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi; 2003 m. vasario 3 d. dekretu apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine; 2000 m. liepos 1 d. dekretu apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)