Kitos naujienos

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Teismas: Širvintose Ž. Pinskuvienės naudai buvo perkami balsai

Daugiau
Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Vilniaus socialdemokratams toliau vadovaus A. Kontrimienė

Daugiau
LSDP taryba pašalino iš partijos A. Vinkų, dar 8 nariai pasitraukė savo noru

LSDP taryba pašalino iš partijos A. Vinkų, dar 8 nariai pasitraukė savo noru

Daugiau
LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

LSDP Etikos ir procedūrų komisija paviešino protokolą

Daugiau
SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

SRDK pirmininkas A. Sysas buvo išprašytas iš frakcijų koalicijos

Daugiau

Partijos naujienos

Partijos naujienos 2017 07 04

10 priežasčių, kodėl socialdemokratai nepritaria siūlomai Urėdijų reformai

1. Socialdemokratai remia urėdijų stambinimą, tačiau mano, kad turėtų likti apie 25-30 stambesnių urėdijų, kurios veiktų kaip atskiri juridiniai vienetai (ne padaliniai). Juridinių vienetų išlikimas reiškia prekybos mediena decentralizavimą – tai yra teigiamas dalykas, priešingas monopolijai.

2. Kai urėdijų yra daugiau nei viena, parduodamos medienos kaina dėl konkurencijos yra žemesnė, todėl tampa įperkama smulkioms įmonėms ar lentpjūvėms. Sujungus visas urėdijas į vieną juridinį vienetą medienos prekyba bus monopolizuota – valstybė gal ir uždirbs daugiau, bet smulkūs verslai neišsilaikys. Medieną urėdijos pardavinėja tik per elektroninę sistemą viešo aukciono būdu. Taigi prielaidos korupcijai sumažintos iki minimumo.

3. „Civitta“ atliktame vertinime aiškiai sakoma: „medienos pardavimų centralizavimas (pardavimas iš vieno tiekėjo – VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“) galimai didina riziką neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, nes jų įsigyjami medienos kiekiai bus nepakankami dalyvavimui masto aukcionuose“.

4. Aplinkos ministerija kalba tik apie 400 darbo vietų naikinimą iš 4000 dirbančiųjų urėdijose, tačiau neatsižvelgia į prarandamas darbo vietas smulkiajame versle.

5. Iš 42 urėdų su Lietuvos socialdemokratų partija susiję tik 6 urėdai (4 iš jų baigia savo kadencijas šiemet ir paliks pareigas). Skaičius yra nykstančiai mažas, todėl kalbėti apie urėdijų "užvaldymą" nėra jokio loginio pagrindo.

6. Vyriausybės programoje buvo žadamas didelis dėmesys darbo vietų kūrimui regionuose ir regionų savarankiškumui, tačiau urėdijų reforma kaip tik yra tipiškas centralizacijos pavyzdys, nors Vyriausybės programoje tai smerkiama. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų metu taip pat pabrėžė taupymo ir optimizavimo žalą regionams, kuri reiškia gyventojų migraciją iš regionų į miestus arba emigraciją iš šalies.

7. Lietuvoje kasmet kertama mažiau nei 1,5 proc. medienos išteklių. Tai yra labai saikingas medienos išteklių naudojimas. Lietuvoje per 25 metus miško plotai padidėjo 12,1 proc.

8. Nepaisant labai saikingo išteklių naudojimo, urėdijos dirba pelningai. Lietuvoje pajamos iš miško ūkio veiklos siekia 164,2 Eur/ha, Latvijoje – 159,9 Eur/ha, Estijoje – 143,5 Eur/ha, nors Latvijoje ir Estijoje valstybinius miškus valdo po vieną valstybės įmonę.

9. Miško sutvarkymo ir poilsio infrastruktūros vystymas yra apmokamas iš urėdijos gautų pajamų. Įsteigus vieną įmonę, sprendimai dėl miškų infrastruktūros sutvarkymo regionuose būtų priimami „centre“. Mūsų įsitikinimu tai būtų neefektyvu, nes „centro“ investiciniai prioritetai gali skirtis nuo vietos visuomenės prioritetų.

10. 2016 m. urėdijų normalizuoto gryno pelno marža siekė 17,7 proc. Tai daugiau už energetikos sektoriaus rodiklius.

Pastaba: Miško ruošos ir perdirbimo sektoriuje dirba apie 1000 smulkių ir vidutinio dydžio įmonių. Urėdijų viešuose elektroniniuose medienos pardavimo aukcionuose dalyvauja beveik 800 įmonių, iš kurių 600 įsigytą medieną perdirba. Miško ruoša Lietuvoje užsiima apie 200 įmonių.
Palyginimui, Latvijoje po centralizacijos liko apie 25-30 aukcionuose dalyvaujančių įmonių ir dar mažiau medieną perdirbančių lentpjūvių.

Komentarai:

Rašyti komentarą Skaityti komentarus (0)