Kitos naujienos

Minėsime Lietuvos Prezidento, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Brazausko mirties metines

Minėsime Lietuvos Prezidento, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Brazausko mirties metines

Daugiau
Seimo Primininko pavaduotoja I. Šiaulienė: Lietuva įvardijama pagrindine Kazachstano partnere Baltijos regione

Seimo Primininko pavaduotoja I. Šiaulienė: Lietuva įvardijama pagrindine Kazachstano partnere Baltijos regione

Daugiau
Kelionė į sostinę moteriškoje draugijoje!

Kelionė į sostinę moteriškoje draugijoje!

Daugiau
G. Kirkilas: „Helmutas Kohlis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu“

G. Kirkilas: „Helmutas Kohlis buvo dešiniosios politikos lyderio etalonu“

Daugiau
12-asis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis Karklėje

12-asis Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydis Karklėje

Daugiau

LSDP pirmininkas

GINTAUTAS PALUCKAS                               El. pašto adresas: gintautas.paluckas@gmail.com; mob. tel. nr. 8 686 11131


Gimė 1979 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžyje.
Baigė Juozo Balčikonio gimnaziją, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą, yra informatikas. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete baigė ekonomikos išlyginamąsias studijas.
2003–2005 m. dirbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje.
2005–2007 m. buvo Europos Parlamento nario J. Paleckio padėjėju.
2007–2009 m. – Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
Nuo 2009 m. iki dabar yra UAB „Elektromotus“ steigėjas, akcininkas.
Nuo 2013 m. iki dabar – „MyLakeMap“ projekto steigėjas, dalininkas.
Nuo 2013 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius, partijos valdybos narys.
Pomėgiai – žvejyba, krepšinis, kinas.
Moka anglų, rusų kalbas.
Vedęs. Žmona Ilma, vaikai – Petras ir Luknė.

 

Gintautas Paluckas: Kaip aš tapau socialdemokratu

Nežinau ar šį klausimą sau užduodate. Aš, tam tikra prasme, buvau priverstas jį sau užduoti, nes to ne kartą klausė žmonės. Kodėl aš socialdemokratas ir kada tai nutiko?

Tikrai ne mokykloje. 1997 metais baigiau Panevėžio J.Balčikonio gimnaziją. Tuo metu, vyresni tikrai pamena, Lietuvoje vystėsi laisvosios rinkos kapitalizmas su visa savo filosofija – kiekvienas rūpinasi savimi, laisvę iniciatyvai, kam nepasisekė, tas pats kaltas ir panašiai. Aišku, gimnazijoje vyravo švelnesnės nuostatos, tačiau jokios socialdemokratijos ten tikrai nebuvo. O gal tiesiog nejutau. Sunku dabar ir pasakyti.

Atvažiavęs į Vilnių (pradėjau studijas Vilniaus universitete Matematikos ir informatikos fakultete tais pačiais 1997 metais) į „šalutines“ veiklas nesivėliau. Reikėjo rimtai mokytis. Juk baigiau humanitarinę gimnazijos klasę, o įstojau į tiksliųjų mokslų fakultetą. Lengva nebuvo. Studijų metais aktyviai sportavau – žaidžiau krepšinį universiteto rinktinėje. Tačiau tuo metu apie jokias visuomenines veiklas dar tikrai negalvojau.

Turbūt lemtingi buvo 2000 metai. Tuo metu daug draugų išvažiavo į užsienius – vieni į JAV, kiti į Didžiąją Britaniją. Pamaniau, jog būtų visai neblogai ir man pastudijuoti anglų kalbą ir užsidirbti pinigų. Paėmęs akademines atostogas išvykau į Londoną. Praleidau ten beveik metus.

Darbas statybose visur yra sunkus, bet dirbti po 12-14 valandų už minimalų atlygį, būti nuolat koneveikiamam ir menkinamam dėl to, kad esi ne vietinis, klausytis užgauliojimų, jog „vagi“ Vyriausybės pinigus pašalpų pavidalu, yra dvigubai sunkiau.

Nebuvo lengva ir paauglystėje, kai su tėvu pusrūsyje industriniams šviestuvams atšvaitus hidrauliniu presu karpėm, tačiau tokio neteisybės jausmo taip pat nebuvo.

Iš tų Londono statybų neteisybės turbūt ir gimė suvokimas, kad man netinka ir nepatinka tokia visuomenė ir tokie žmonių santykiai. Iki socialdemokratijos, žinoma, dar buvo toli, bet grūdas buvo pasėtas.

Grįžęs į Lietuvą baigiau studijas ir pajutau, jog noriu dalyvauti politinėje veikloje. Pasiskaičiau apie politines ideologijas, pasidomėjau šalies partijomis ir nuėjau į socialdemokratų Vilniaus skyrių. Pasiprašiau priimamas. Tuometinis skyriaus atsakingasis sekretorius pakraipė galvą, paklausė – kas čia mane atsiuntė, ir išsiuntė rekomendacijų. Rekomendacijas aš, žinoma, gavau.

Rašiau straipsnius, dalyvavau partiniuose renginiuose. Buvau aktyvus. Turbūt tai pastebėjęs  į savo komandą mane pakvietė tuomet Europos Parlamente dirbęs Justas Paleckis. Štai tuomet socialdemokratijos teorijos ir praktikos teko rimtai paragauti – bendradarbiavimas su švedų socdemų demokratijos plėtros iniciatyvomis Baltarusijoje, seminarai, stažuotės, Vytenio Andriukaičio lekcijos vakarais J.Paleckio biure (juokais tuos vakarus vadinom „indoktrinacijos seansais“) ir t.t.

Po 2007 metais įvykusių savivaldos rinkimų buvau miesto Tarybos paskirtas eiti Administracijos direktoriaus pareigas. Tuo metu man buvo 27-eri, o vadovauti teko tūkstančio žmonių kolektyvui ir prižiūrėti daugiau kaip keturių šimtų įvairių Vilniaus miesto įstaigų veiklą. Nepaisant to, jog ankstyva politinė karjera man kainavo biografinę dėmę, išmokau labai daug, o charakteris tapo tvirtesnis. Kaip socialdemokratui išbandymų taip pat netruko. Keičiantis koalicijai atvirai buvo siūloma pereiti į kitą partiją ir išsaugoti kėdę, tačiau esu socialdemokratas pagal įsitikinimus, o ne užimamas pareigas. Tai ir įrodžiau.

2013 metais partija man pavedė eiti atsakingojo sekretoriaus pareigas. Turėjau galimybę susipažinti ir įvertinti partijos struktūrą, veiklos metodus, organizacinę kultūrą ir daugelį kitų rašytų ir nerašytų mūsų organizacijos taisyklių. Turiu prisipažinti – toli gražu ne visos man patinka. Tačiau apie tai jau esu ne kartą rašęs ir kalbėjęs debatų bei kandidatų į partijos pirmininkus prisistatymų metu skyriuose.

Po pastarųjų savivaldos rinkimų esu Vilniaus miesto Tarybos narys ir vicemeras. Dirbu socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse.

Mano kelias į socialdemokratija tikrai nėra nei pats lengviausias, nei tiesiausias. Ir, žinoma, ne vienintelis. Vieni socialdemokratais tampa iš patirties ir išjaustos būtinybės keisti tą aplinką, kurioje tarpsta neteisybė. Kiti gi, socialdemokratijos išmoksta ar net paveldi per aktyvių socialdemokratų šeimos linijas. Tinka visi ir viskas, kas padeda skleisti mūsų vertybes ir kurti teisingesnę bei solidaresnę visuomenę.

Linkiu, kad mums visiems pasisektų!