Nauja Europos Komisija
Penkeriems metams patvirtinta naujosios Europos Komisijos sudėtis, jai vadovaus Ursula von der Leyen. Naujoji Komisija darbą turėtų pradėti gruodžio 1-ąją. Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius bus atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. „Džiaugiuosi, jog von der Leyen vadovaujamoje Komisijoje moterų dalis yra didžiausia istorijoje: be išrinktosios pirmininkės, ją sudarys 11 moterų ir 15 vyrų.” – sako Vilija Blinkevičiūtė.
Vaikų ir moterų teisės
Priimta rezoliucija, smerkianti išpuolius ir kampanijas prieš Stambulo konvenciją, kurios pagrįstos sąmoningu visuomenės klaidinimu ir melagingu minėtos konvencijos aiškinimu. Siūloma teikti prioritetą kovai su smurtu dėl lyties rengiamoje naujoje Europos lyčių strategijoje, taip pat parengti atitinkamą ES teisės aktą ir įtraukti smurtą prieš moteris į ES pripažintų nusikaltimų, už kuriuos taikytina baudžiamoji atsakomybė, sąrašą. Į jį taip pat siūloma įtraukti „neapykantos kurstymą dėl lyties, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties ypatumų“. Atsisakymas teikti su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas taip pat yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų. Rezoliucijoje Lietuva ir dar šešios valstybės narės raginamos ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Rezoliucijoje, skirtoje 30-osioms Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos metinėms, smerkiame bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus, įskaitant priverstinę santuoką, vaikų darbą, prostituciją, psichologinį smurtą ir patyčias. Visos ES šalys turėtų parengti teisės aktus, kuriais draudžiama taikyti vaikams fizines bausmes ir numatoma atsakomybė už jas, o jeigu tokie teisės aktai jau patvirtinti, užtikrinti, kad jie būtų veiksmingai įgyvendinami. Sąjungos šalys privalo veiksmingiau kovoti su vaikų skurdu. Ir ne tik investuojant į vaiko pinigus, tačiau ir į vaiko teisių specialistus, pedagogus, lygias galimybes gauti tinkamą priežiūrą, išsilavinimą ir sveikatos apsaugą. Manau, kad jau laikas parengti naują ir visapusišką ES vaikų teisių strategiją bei užtikrinti, kad kuo greičiau būtų pradėta įgyvendinti Vaiko garantija. Norėčiau, kad Lietuvos politikai išgirstų mūsų rekomendacijas, ypač – dėl būtinumo didinti investicijas į vaikus
Klimato kaita
Priimta rezoliucija, kurioje klimato kaita skelbiama „ekstremalios svarbos“ klausimu. Šiuo simboliniu žingsniu siekiama, kad su pasaulio šiltėjimu susijusios problemos taptų kuo svarbesniu Europos Komisijos veiklos prioritetu. Europa tapo pirmuoju žemynu, paskelbusiu klimato ir aplinkosaugos nepaprastąją padėtį. ES vaidmuo šiuo klausimu tapo dar svarbesnis, kai Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Paryžiaus klimato sutarties. Ši rezoliucija ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad visi atitinkami įstatymų ir biudžeto pasiūlymai visiškai atitiktų esamą tikslą apriboti temperatūros augimą iki ne daugiau kaip iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų. Atsižvelgiant į klimato ir aplinkos apsaugos ekstremalią situaciją, svarbu iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 procentais.
Parama Lietuvai
Europos Parlamento plenarinėje sesijoje priimta rezoliucija, kuria raginama nutraukti bylą prieš sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus. Reikalauta griežto atsako Rusijai dėl jos veiksmų. Šie veiksmai yra dar vienas tiesioginis bandymas perrašyti istoriją ir paneigti karo nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti Lietuvoje. Tai yra nepateisinamas kišimasis į nepriklausomos ES šalies teisinę nepriklausomybę. Rezoliucija – stiprus ir autoritetingas tarptautinis balsas, padėsiantis paviešinti istorinę bylą ir apginti konstitucinę pareigą atlikusius prokurorus ir teisėjus.
ES biudžetas
Patvirtintas kitų metų ES biudžetą. Iš viso 2020 m. ES biudžeto įsipareigojimai sudarys 153,6 mlrd. eurų – tai 3,4 proc. daugiau nei šiemet. Užtikrinti papildomi 850 mln. eurų iškeltiems prioritetams. Daugiau nei pusė milijardo eurų papildomai skirta kovai su klimato kaita, 302 mln. – tyrimams, 133 mln. eurų – Europos infrastruktūros tinklų priemonei. 50 mln. eurų papildomai skirta „Erasmus+“ programai, o 28,3 mln. eurų – jaunimo užimtumo iniciatyvai.
Sacharovo premija
Europos Parlamentas apdovanojo praėjusiųjų metų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą. Nors Sacharovo premija šiam Ukrainos režisieriui ir Krymo aktyvistui skirta pernai, tačiau tuomet jis negalėjo atvykti jos atsiimti, nes kalėjo Rusijoje už tariamą teroro aktų organizavimą. 2019 m. Sacharovo premija skirta Kinijos uigūrų mažumos teisių aktyvistui Ilhamui Tohti. Apdovanojimo ceremoniją ketinama surengti gruodžio 18 d. Strasbūre.
Vilijos Blinkevičiūtės biuro informacija
