Viešai kalbėdami apie galimybę S. Skverneliui kartu su socialdemokratais 2020 metais šturmuoti Seimą, kai kurie iš senesniųjų LSDP narių užsiima saviveikla. Tokia sąjunga suduotų rimtą smūgį sunkiai, bet nuosekliai morališkai atgimstančiai Lietuvos socialdemokratų partijai.
Spekuliuodamas apie galimą S. Skvernelio prisijungimą prie LSDP politologas K. Girnius buria iš kavos tirščių. Tačiau jo fantazijos neturi nieko bendro su tikrove. S. Skvernelis – akivaizdus politinis broileris neišpažįstantis jokios ideologijos. Todėl jokia elementari žmogiškoji ir politinė etika jo nesaisto. Neigiamų pavyzdžių su kaupu – lyg iš gausybės rago. K. Girnius neturėtų remtis vien tik į politines paraštes save nukomandiravusių bebrų nuomonėmis. Tuo atveju jo akyse šiandieninės LSDP vaizdas įgautų solidesnes formas.
Kitas politologo pastebėjimas neva LSDP neturi premjero kandidato su ekonomisto išsilavinimu, – netiesa. Turi. Ir tuo pat parodykite, prašau, dar gyvą Lietuvos premjerą turėjusį ekonomisto išsilavinimą ir kurio dėka gerovės valstybės idėja Lietuvoje buvo įgyvendinta. Buvęs LSDP premejeras Algirdas Butkevičius turėjo tokią progą, bet ją šauniai praleido.
Kalbant apie gerovės valstybę. Tai, ką karbauskinikai ir Co vadina gerovės valstybe su ja nieko bendro neturi, o jos apraiškų įgyvendinimas yra politinė saviveikla. Bet kokių mokesčių bet kokią akimirką įvedimas beatodairiško pasipinigavimo tikslu sukelia finansinį ir ekonominį nestabilumą valstybėje. „Profesionalai” siekia lupti mokesčius iš strateginių privačių įmonių neatsižvelgdami į pasekmes skurstantiems, taip kurdami nepatikimos valstybės įvaizdį. Šitaip su Lietuva elgiasi už seimūno kėdės ragais ir nagais kabindamiesi atsitiktiniai žmonės politikoje. Politiniai aferistai neturintys žalio supratimo apie savo veiksmų pasekmes ateičiai.
Kaip bus finansuojami neva socialdemokratiniai ekonominiai sprendimai? Iš valstybės skolų didinimo. Žmonių papirkinėjimas vaiko pinigais ir kitais vienkartiniais problemų sprendimais rodo visišką LVŽS vyriausybės pasimetimą ir idėjinį paralyžių. Žmonių pasitikėjimo šia partija bei S. Skvernelio vyriausybe skausmingas kritimas tai patvirtina. Paskaitykite dar kartą profesoriaus Tomo Janeliūno viešą laišką valdantiesiems. Skaityti ČIA
Tik šiandienos socialdemokratai turi aiškų pilnavertį gerovės valstybės kūrimo modelį nepaliksiantį valstybės finansiniuose griuvėsiuose, nestabdantį jos ekonominio vystymosi. Turi planą, kaip tvarkytis su skurdu ir socialine atskirtimi remiantis jau dešimtmečiais Skandinavijoje išbandytais receptais pritaikytais šiandienos realijoms. Ar tikrai LSDP sugebės įgyvendinti šiuos planus? Vienas muštas dešimt nemuštų duoda. Atgimstanti LSDP turi verstis per galvą idant įrodytų visuomenei savo gebėjimą protingai įgyvendinti gerovės valstybės modelį. Visų pirma parodant nulį tolerancijos jarekų, tomaševskių, skvernelių kolchozniko mentalitetui pačioje partijoje. Antraip teks pamiršti socialdemokratiją Lietuvoje. Jau dabar matome, kas ir su kokiomis pasekmėmis valstybei užima vis dar tuščią socdemų vietą.
Ar partijoje strateguojamos galimos koalicijos būsimame Seime? Taip, be abejo. O ir iš šalies eskaluojama bendradarbiavimo su konservatoriais idėja. Pavyzdžiui, politologas V. Valentinavičius kalba apie LSDP koaliciją su TS-LKD. Na, jeigu konservatoriai būtų sugebėję tapti šiuolaikine nuosaikiųjų konservatorių partija, galima būtų – utopijos kontekste – pamąstyti. Bet ar LSDP vėl bristų į tą pačią upę podraug su Darbo partija? Su karbauskininkų likučiais? Toks sprendimas menant Heraklito „du kartus į tą pačią upę neįbrisi“ būtų, švelniai tariant, nemaloniai keistas. Vėlgi, politinės realijos turi gebėjimą primesti savo valią politiniams žaidėjams. Tačiau ir politinis pragmatizmas turi turėti ribas. Didelis pasitikėjimas partija suteikia galios laikytis principų. O mažas? Visų pirma, LSDP turi nuosekliai stengtis atgauti kuo didesnį pasitikėjimą vis platesniuose visuomenės sluoksniuose. Bet tam reikia parodyti nežemišką aktyvumą. Tiesą sakant, LSDP frakcija Seime jau ne kartą parodė, kad sugeba išlikti ir principinga, ir konstruktyvi ten, kur dar galima sutrukdyti karbauskininkams visiškai nustekenti valstybę. Remiami tie sprendimai, kurie bent iš tolo primena socialdemokratines idėjas. Tarp jų progresinių mokesčių taip ir nesimato.
Jeigu prezidentas Gitanas Nausėda tikrai nori matyti gerovę Lietuvoje, tai jam pats laikas apsispręsti, kokia politinė jėga Lietuvoje šį jo populistinį lozungą gali paversti kūnu. Prezidento idėjinė parama visokiems neva tautiniams judėjimams nesibodintiems traukti iš nacistinės antisemitinės spintos šūkius „Pakelk galvą, lietuvi!“ veda į nacionalsocialistinės diktatūros rytojų, o ne gerovės valstybę. Trys procentai – ir turėsime nacius bei dar daugiau atsitiktinių politikierių Seime. Gal vis dėlto prezidentui stuktels mintis ir atsiras drąsos vetuoti šį gelbėjimo ratą nevykėliams, jeigu Seimas tokiam sprendimui pritartų? Deja, prezidentui dar neaišku, kad politika nėra mados tiltelis, ant kurio reikia gerai pasirodyti. Laikas imtis priemonių stabdyti chaosą Seime, kuriame žodis vertybė tapatinamas su prakeiksmu demokratijai.
Grįžtant prie K. Girniaus minčių apie galimą LSDP bendradarbiavimą su save jau daug kartų diskreditavusiu S. Skverneliu. Ši nepagrįsta spekuliacija rodo, kad K. Girnius vis dar neskiria atsinaujinančios LSDP nuo bernatonių politinės (ne)kultūros teigiančios, kad galima su bet kuo, bet kada, bet kokia kaina. Ko nepadarysi dėl valstybės algos iki grabo lentos, ar ne taip? Deja, taip. Atsipeikėkite, pone K. Girniau, LSDP kinta, ką ir patvirtina stabiliai augantis pasitikėjimas partija.
