Viena diena po Sausio 13-osios. Seimo plenarinis posėdis. Tarp aibės klausimų yra du svarbūs mūsų visų demokratijai, kurią taip minėjome vakar, prisimindami, kas tą demokratiją mums atnešė.
Pirmasis balsavimas: Seimas spręs dėl prezidento veto, kuriuo jis atmetė parlamento priimtą įstatymo nutarimą dėl 3 proc. kartelės kandidatuojant į Seimą.
Antrasis: Seimo balsavimas dėl Žiniasklaidos rėmimo fondo, naikinant Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą, o jo vieninteliu dalininku būtų valstybė – tai yra Kultūros ministerija.
Pirmasis įstatymas leis į Seimą patekti lengviau, nes balsų surinkti reikės mažiau, o tai, pažvelgus į reitingus, labai palanku patiems LVŽS politikams. Antrasis įstatymas leis politikams minkštosiomis priemonėmis valdyti žiniasklaidos priemones skirstant joms lėšas.
Trys procentai ir Žurnalistų rėmimo fondas
Apie 3 procentus pasisakė jau visi, kas norėjo. Likus pusei metų iki rinkimų labai skubama priimti šį įstatymo projektą, taip išbalansuojant rinkiminę susitemą. Visa tai jau aptarta. Prezidentas vetavo šį įstatymą, kaip iš principo kenksmingą demokratijai ir sudarantį sąlygas politiniam chaosui.
Įstatymų principas yra ginti demokratijos pagrindus ir sudaryti visiems lygias sąlygas teisinėje valstybėje ir pilietinėje visuomenėje.
Tačiau apie naująjį Žurnalistų rėmimo fondą plačios visuomenės diskusijos nebuvo. Taip, vakar pasisakė Dainius Radzevičius – Žurnalistų sąjungos prezidentas, – sukritikavęs naujojo fondo kūrimą. Pasisakė ir kultūrinių periodinių leidinių asociacija taip pat nepritardama šiam fondui. Nuogastaujama, kad fondo pinigus pradės skirstyti Kultūros ministerija – ji lieka vienintele naujojo fondo dalininke. Sumažėja kultūrai ir žiniasklaidai atstovaujančių narių skaičius fondo sudėtyje. Tai kelia demokratijos klausimą dėl politikų noro būti atsakingiems už pinigų skirstymą žiniasklaidai.
Šiame kontekste galima prisiminti dar praeitą savaitę skambėjusią įstoriją, kaip Vilniaus rajono politikai skirsto žiniasklaidai skirtus pinigus savo partiečiams ir draugams. Toks fondas gali pridaryti nemažai žalos žiniasklaidos objektyvumui. Ypatingai ten, kur jo ir taip labai trūksta – regioninėj žiniasklaidoj.
Kam vakar degė laužai?
Įstatymų principas yra ginti demokratijos pagrindus ir sudaryti visiems lygias sąlygas teisinėje valstybėje ir pilietinėje visuomenėje. Vakar buvo užkurti laužai trijose vietose: prie Seimo, televizijos bokšto ir Spaudos rūmų. Vietų, kurias saugojo mūsų pilietinė visuomenė, nes aiškiai suprato, kas yra mūsų demokratijos pagrindas.
Dieną po laužų valdančioji dauguma kėsinasi būtent į šias esmines mūsų valstybės institucijas. Šiandien svarstytini įstatymai yra skirti savai valdančiajai daugumai, o ne sudaryti visiems lygias sąlygas ir demokratijos sklaidai mūsų visuomenėje.
Juk pirmasis įstatymas, atmetant prezidento veto, sudarys sąlygas lengviau patekti į parlamentą dabartinei valdančiajai daugumai, kuri sparčiai praranda visuomenės pasitikėjimą. Antrasis įstatymas realiai įkurs fondą, per finansus kontroliuojantį žiniasklaidą. O tai iš esmės yra labai kenksminga ne tik žodžio laisvei, bet ir visai demokratijai. Nes be kritiškos ir stiprios žiniasklaidos su šia valstybe visi galės daryti ką tik nori. Jau nekalbant apie tai, jog taip paprastai žiniasklaidoje bus galima pasigražinti savo įvaizdį ir prieš tuos pačius rinkimus į Seimą, į kurį taip stengiamasi patekti, lipant per daug mažesnį slenkstį.
