Pirmadienis, devinta valanda ryto, auditorija sausakimša. Taip, likus kelioms savaitėms iki visuotinio karantino, bendravome su Ukmergės Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) senjorais, kurie aktyvūs ir žingeidūs. Daugeliui dirbančiųjų pirmadienio rytas yra ne pats maloniausias darbo savaitės momentas, tačiau senjorams tai negalioja.
Jau 6 metus savanoriauju TAU ir matau, kad tokia veikla senjorams yra labai reikalinga. Žavingiausia yra tai, jog TAU kūrė patys senjorai, be jokios pagalbos iš šalies, vedini tik pačios idėjos ir noro būti aktyviais.
Šiandien valdžios institucijos tiesiog privalo skirti deramą dėmesį senjorams, siekti, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems susiburti, kad jie turėtų savišvietai reikalingas priemones, galėtų keliauti ir pažinti.
Socialinis aktyvumas, galimybė bendrauti, jaustis reikalingam ir tobulėti, įgaunant naujų žinių, – tai sudėtinė orios senatvės dalis.
Nuolat pabrėžiama fizinio aktyvumo būtinybė, bet ne vienas mokslinis tyrimas atskleidžia ir būtinybę išlikti protiškai aktyviais per įvairias užimtumo veiklas. Tie žmonės, kurie išlieka socialiai aktyvūs, turi daugiau galimybių gyventi savarankiškai ir patiria mažesnę baime likti nereikalingais.
Pirmiausia, turime suvokti, kad senjorai yra ne išlaikytiniai, o pridėtinės vertės kūrėjai valstybėje.
Pavyzdžiui, Japonija prieš kelis dešimtmečius pradėjo įgyvendinti atsakingo požiūrio į senjorus programą. Ne butaforinę, lozunginę, bet tikrą.
Pirmiausia, turime suvokti, kad senjorai yra ne išlaikytiniai, o pridėtinės vertės kūrėjai valstybėje. Jie yra aktyvūs, gali kurti arba vadovauti. Taip pat pirkti ir vertinti, kas sveika ir kas ne. Japonai tai vadina „sidabro rinka“. Tai nėra žeidžiantis ar diskriminuojantis terminas. Atvirkščiai, jis verčia įtempti ausis ir įsiklausyti į patirtį.
Per socialinio aktyvumo rėmimą ir sveikos gyvensenos skatinimą Japonija pasiekė ilgiausią pasaulyje senjorų gyvenimo trukmę. Taip pat jie ilgiausiai išlieka sveikais.
Pirmasis Trečiojo amžiaus universitetas Lietuvoje įsteigtas dar 1995 m. O šiandien jų turime jau visose Lietuvos savivaldybėse, kai kuriose net ne po vieną.
Šaunu, kad savivaldybės prisideda kaip tik gali: neatlygintinai suteikdamos patalpas, transportą, momentinę pagalbą. Bet tai turi tapti valstybine palaikymo sistema ir vien šiandieninių Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo normų nepakanka.
Šiandien Trečiojo amžiaus universitetai dalyvauja projektų atrankose dėl finansavimo. Senjorai kaip vieną iš kliuvinių išskiria ir biurokratines procedūras – jie turi rengti paraiškas, nes valstybės paramą gali gauti tik konkurso būdu.
Senjorai turi teisę mokytis tomis pačiomis sąlygomis, gauti reikiamą valstybės paramą, kaip ir kiti švietimo paslaugas gaunantys Lietuvos piliečiai.
Nors TAU veikloje dalyvauja jau per 30 tūkst. senjorų, tačiau valstybė šiandien skiria kol kas tik kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų visos programos išlaikymui, t. y. 10 eurų senjorui per metus, o visą likusią dalį universitetai turi prisidėti iš savo surenkamo nario mokesčio ar kitų šaltinių. Tai yra lašas jūroje.
Kodėl privalome rasti TAU atitinkamą valstybės finansavimo modelį, kaip ir tradicinėms ugdymo įstaigoms?
Taip, dauguma TAU studentų studijuoja sau, dėl savišvietos, socializacijos ir nebebus aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Bet senjorai turi teisę mokytis tomis pačiomis sąlygomis, gauti reikiamą valstybės paramą, kaip ir kiti švietimo paslaugas gaunantys Lietuvos piliečiai.
Dar 2018 m. dabartiniai valdantieji parengė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pataisas, tačiau pritrūko politinės valios jas priimti. Šiandien įstatymas dar labiau tobulintinas. Reikia užtikrinti techninę pagalbą ir tinkamas mokymosi priemones bei numatyti tiesioginio finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų galimybes. Dabar tai iš esmės turi tik asmenys, kurie mokosi pagal suaugusiųjų formaliojo švietimo programas suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokyklose.
Nors dėl karantino gyvenimo ritmas pasikeitė, tačiau TAU tęsia savišvietos veiklą ir senjorai bendrauja kitaip, virtualiai, pasitelkdami konferencines interneto programas ir socialinius tinklus.
Jei karantinas neužtruks, liepos pradžioje įvyks jau ketvirtoji TAU universiada, kurioje senjorai rungsis plaukimo, stalo teniso, krepšinio, šachmatų ir kitose rungtyse. Taigi turime iš ko pasimokyti aktyvumo ir žingeidumo, ir privalome senjorų socialiniam aktyvumui parodyti didesnį valstybės dėmesį.
Autorių galite sekti 
