Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka…
Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra.
Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis.
Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks.
Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti.
Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginiai nedidelės (10-15 tūkst. eurų) paramos išmokos – pagal pateiktą prašymą.
Nedidelėms įmonėms mes taip pat turime taikyti „automatinį“ (be biurokratinių vertinimų ir pokalbių) paramos mechanizmą.
- Negrąžintina 10 proc. išmoka nuo apyvartos iki 45 tūkst. eurų (t. y. maksimum 4500 eurų).
- 10 proc. (nuo apyvartos iki 300 tūkst. eurų) valstybės paskola su nulinėmis palūkanomis dvejiems metams (t. y. maksimum 30 tūkst. eurų).
- 6 proc. (apyvartoms nuo 300 tūkst. iki 1 mln. eurų) valstybės paskola su nulinėmis palūkanomis dvejiems metams (t. y. maksimum 60 tūkst. eurų).
Smulkus verslas gyvena iš vidaus vartojimo, todėl Vyriausybė turi pasiūlyti „valstybės užsakymo“ schemą. Taip būtų užtikrinamos darbo vietos ir užsakymai smulkioms įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms regionuose – jie nuo karantino nukentės labiausiai.
Šalia įmonių finansinių srautų užtikrinimo mums reikia ir priemonių, kuriančių/plečiančių darbo vietas.
JAV, Vokietija, Lenkija, Norvegija atsisuka į didelius infrastruktūros projektus – autostradų, uostų, geležinkelių statybas.
Lietuvoje nedelsiant turime startuoti su dviem paruoštais projektais. Autostrada Vilnius-Utena ir giliavandenio uosto statybos Būtingėje.
Kelio Utena-Vilnius projektas jau pradėtas. Jis suplanuotas keliems metams. Trumpiname terminus ir iš skolintų pinigų darbo vietas kuriame dabar.
Giliavandenio uosto projektas Būtingėje „nušautų“ du zuikius: a) tūkstančiai darbo vietų; b) išvaduotume klaipėdiečius nuo taršios krovos ir pramonės (šią gėdą ir bėdą teks bet kokiu atveju spręsti nedelsiant).
Kiekviena diena Lietuvai „atneša“ po 1000 naujų bedarbių. Tik primenu.
Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis.