Europos Parlamentas priėmė daug sprendimų, kurių žinia labai aiški: ES valstybės, tarp jų ir Lietuva, sulauks milijonų ir milijardų kovoti su pandemija ir ekonominės krizės pasekmėmis. Europos Parlamentas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą šiai finansinei ir materialinei paramai.
Taip, Europos Parlamentas dirba. Nuotoliniu būdu. Vyksta ir posėdžiai, ir balsavimai. Ištuštėję Europos Parlamento pastatai ir ištekliai naudojami kovai su koronavirusu.
Svarbiausia, pasitelkus ES paramą, o ji tikrai yra ir bus, tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP nei ES vidurkis.
Vienas iš Strasbūre esančių parlamento pastatų paverstas testavimo dėl koronaviruso centru.
Briuselyje Europos Parlamento virtuvė kasdien tiekia tūkstančius maisto porcijų medikams ir benamiams, kuriems pandemijos laikotarpiu užleista ir dalis pastatų.
Paslaugas visiems briuseliečiams teikia ir Europos Parlamento medicinos centras, o tarnybiniai automobiliai, esant reikalui, skiriami medikams vežti.
Ar milžiniškos ES lėšos tiksliai (ir greitai) pasieks žmones ir įmones, kuriems reikalinga pagalba? Ar ja tinkamai pasinaudos valstybės? Šiandien tai pagrindiniai klausimai, nes esminiai sprendimai teikti pagalbą ir paramą – padaryti.
3 milijardai – sveikatos apsaugai
Europos Parlamentas patvirtino daugiau kaip 3 milijardų eurų paramos paketą, kurio didžiausia dalis bus skirta sveikatos apsaugai stiprinti. Tai bus tiesioginė ES parama valstybėms kovoti su COVID-19 pandemija.
ES valstybės galės įsigyti reikalingiausių medicinos priemonių, apsauginių kaukių ar respiratorių. Lėšos bus naudojamos pervežti pacientus į kaimyninių šalių ligonines, finansuoti mobiliąsias medicinos komandas, įrengti laikinąsias lauko ligonines.
Nuspręsta, kad į vieną bendrą rezervą bus telkiami ES medicininiai pajėgumai. Viena arba kelios ES valstybės bus atsakingos už medicinos įrangos, vaistų ir apsaugos priemonių įsigijimą ir laikymą.
Visas išlaidas 100 procentų finansuos ES. Medicinos įranga ir priemonės bus siunčiamos ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia.
Pagalba maistu ir parama žmonėms per krizę
Pritarėme priemonėms, kurios užtikrintų tolesnę Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) veiklą. Šio fondo lėšomis (3,8 milijardo eurų) kasmet daugiau nei 13 milijonų ES piliečių aprūpinami maisto produktais ir būtiniausiomis prekėmis.
Nuspręsta, kad maisto ir materialinės pagalbos tiekimas laikinai, per krizę, bus 100 procentų finansuojamas iš ES biudžeto. Tai leis užtikrinti nenutrūkstamą pagalbą.
Fondo veiklos principai bus lankstesni, siekiant sumažinti užsikrėtimo koronavirusu riziką bus pradėti naudoti elektroniniai kuponai. Taip pat tiems, kurie teikia pagalbą, numatyta galimybė įsigyti apsaugos priemonių.
Vienas iš penkių europiečių jau ir iki krizės gyveno skurdo ir socialinės atskirties pavojuje. Skurdo rizika artimiausiu metu tik didės. Ši pagalba – vienišiems tėvams, vaikams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir benamiams.
Kyla daug užduočių. Viena iš jų – išsami ES socialinio atgaivinimo strategija. Pandemija padarys ilgalaikį neigiamą poveikį, o mes, bendradarbiaudami, turime šeimoms užtikrinti normalias sąlygas: reikia sukurti ne tik ekonomikos atgaivinimo, bet ir socialinio atgaivinimo strategiją.
Pandemija iš šeimų laikinai atėmė darbą, joms trūksta pajamų, sustojo ne vienas šeimos verslas. Tam šeimoms ir Lietuvoje, ir visoje Europoje reikia solidarios pagalbos – kuo daugiau skirti joms lėšų iš ES biudžeto.
Investicijos turi ateiti iš ES struktūrinių fondų. Pinigai turi būti numatyti ir dabar, ir ateičiai.
Investicijos skubos tvarka
Pritarėme naujoms priemonėms, kurios leistų dar nepanaudotas ES lėšas skirti veiksmams, palengvinsiantiems COVID-19 krizės padarinius, tarp jų – ir paramą labiausiai nukentėjusiems. Tai reiškia, kad valstybės galės negrąžinti atgal į ES biudžetą nepanaudotų išankstinio finansavimo lėšų.
Naujos neeilinės lankstumo priemonės leis ES šalims perskirstyti išteklius iš trijų pagrindinių sanglaudos fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo) tarp skirtingų kategorijų regionų ir konkrečių sričių.
Pavyzdžiui, numatyta, kad ūkininkai galės pasinaudoti paskolomis ar garantijomis palankiomis sąlygomis išlaidoms iki 200 tūkstančių eurų. Nepanaudotas su žemės ūkiu susijusias kaimo plėtros lėšas bus galima nukreipti kovai su COVID-19.
2020-2021 m. bus įmanoma visiškai finansuoti sanglaudos politikos programas ES lėšomis. Priemonės taip pat leis supaprastinti programų patvirtinimą, kad būtų pagreitintas jų įgyvendinimas.
Europos Parlamentas jau kovo pabaigoje pritarė investicijoms, kurios leistų ES valstybėms skirti 37 milijardus eurų iš sanglaudos fondų kovai su koronaviruso protrūkio padariniais. Apie 1,5 milijardo turėtų tekti ir Lietuvai.
Europos centrinis bankas yra priėmęs sprendimą dėl 750 milijardų eurų valstybių skoloms išpirkti. Tai leidžia valstybėms pigiai skolintis.
Artimiausiu metu turi būti patvirtinta 100 milijardų vertės solidarumo priemonė SURE. Šios lėšos – pigios paskolos šalims, kurioms šių lėšų reikia, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai gautų pajamas, o įmonės išlaikytų darbuotojus, tęstų veiklą. Įmonės galės laikinai sumažinti darbuotojų darbo valandų skaičių arba visiškai sustabdyti darbą, o valstybė mokėtų darbuotojams už nedirbtas valandas.
Skaičiuojama, kad bendri ES ir valstybių narių finansiniai ištekliai pandemijai ir krizei įveikti siekia 2,8 trilijono eurų. Beveik tris tūkstančius milijardų.
Kokių priemonių reikėtų Lietuvai, kovojant su didėjančia skurdo grėsme?
Svarbiausia, pasitelkus ES paramą, o ji tikrai yra ir bus, tinkamai finansuoti žmonių socialinę apsaugą, kuriai mes skiriame beveik du kartus mažiau lėšų nuo savo BVP nei ES vidurkis.
Krizės sąlygomis palengvintas ES biudžeto lėšų naudojimas: jas reikia nukreipti ir į skurdo prevencijos priemones. Tikiuosi, jog kitais metais pradės veikti ES vaiko garantija, skirta apsaugoti mūsų vaikus nuo skurdo. Lietuva turės parengti savo programą.
Būtina įvertinti visų minimalių pajamų, tarp jų ir valstybės remiamų pajamų, adekvatumą, saugant nuo skurdo ir užtikrinant normalų gyvenimą. Tai yra ir Europos Parlamento socialdemokratų siūlymas – užtikrinti tokias pajamas, kad žmogus neskurstų: ir pensininkams, ir neįgaliesiems, ir darbo netekusiems žmonėms, ir vienišoms mamoms.
Jau esu pareiškusi savo nuomonę, pavyzdžiui, dėl valstybės pagalbos savarankiškai dirbantiesiems, kurių veikla per karantiną sustabdyta. 257 eurų per mėnesį – per menka pagalba. Dvigubinam, nebetrupinam! Juk savarankiškai dirbančiam žmogui, kad ir nutraukus veiklą, prievolė mokėti minimalią mėnesio privalomojo sveikatos draudimo įmoką išlieka.
Pagalba turi būti apčiuopiama. Ir žmonėms, ir smulkiam verslui. Ir pagalba negali vėluoti.
Būtina ieškoti papildomų priemonių bedarbiams. Svarstytinas laikinas nedarbo išmokos mokėjimo pratęsimas ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui. Jau minėjau, kad artimiausiu metu turėtų pradėti funkcionuoti ES instrumentas nedarbo rizikai mažinti – 100 milijardų eurų. Lietuva privalo pasinaudoti šia galimybe ir lėšomis.
Kaip apsaugoti nuo skurdo pensininkus? Pirmiausia, nekeisti įstatymo, priimto 2016 metais (buvusios Vyriausybės ir buvusio Seimo nuopelnas). Šis įstatymas numato, kad sunkmečio metais pensijos negali būti mažinamos.
Manau, kad pagundų keisti šį įstatymą ir mažinti pensijas kai kam gali kilti, taip sakant, eilinį kartą pataupyti pensininkų sąskaita. Tokių politikų pavardės turėtų būti iškaltos ant gėdos stulpo Vilniaus centre. Lietuvoje pensijos per mažos: pensijoms skiriama du kartus mažiau lėšų nuo bendrojo vidaus produkto nei ES vidurkis.
O dabar atėjo krizė. Neramina realybė, kokią matome ir matysime dar kurį laiką. Negalima tikėtis stebuklų ir Lietuvoje, ir kai kuriose kitose ES valstybėse, kai prieš tai gailėta pinigų socialinėms, sveikatos paslaugoms, vaikų mokymui, toms pačioms pensijoms. Dabar, ištikus krizei, tai akivaizdu.
Mariaus Morkevičiaus, ELTA nuotrauka
Autorę galite sekti 
