Pastaraisiais dešimtmečiais aukštasis mokslas daugeliui ir daugelyje šalių tapo pasiekiamas ranka. Globalių mokslo plėtros ir galimybių studentams negalime palyginti su tomis, kurias turėjome prieš 20 ar 30 metų. Šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas jauniems žmonėms suteikia galimybes pažinti pasaulį ir jo gylį, tapti skirtingų sričių profesionalais, konkurencingais darbo rinkos dalyviais ne tik analizuojančiais dabartį, bet ir kuriančiais ateitį.
Deja, Lietuvoje šis globalus aukštasis mokslas vis dar nėra pasiekiamas visiems, o jo perspektyva – vis dar ribojama sienų.
Šių laikų profesionalus aukštasis išsilavinimas apibūdina savitą aukštojo mokslo formą, kuri siūlo intensyvią integraciją į darbo pasaulį, taip pat moko gilaus ir analitinio mąstymo, plečia akiratį ir jaunus žmones parengia gyvenimui modernioje ir dinamiškoje kasdienybėje.
Neseniai mano dėmesį atkreipė egzistuojantys didžiuliai skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių narių, o tiksliau: kaip kiekviena šalis finansiškai padeda jauniems žmonėms, siekiant sudaryti lygias galimybes visiems įgyti norimą aukštąjį išsilavinimą.
Šiuo metu vienų šalių studentai turi galimybes gauti aukšto lygio ir laisvai pasirinktą išsilavinimą bet kur Europos Sąjungoje, kai kitose – kaip Lietuva – yra instituciškai apriboti studijuoti tik šalyje narėje, o norėdami pasirinkti studijas užsienyje tai turi daryti visiškai savarankiškai.
Šių metų pradžioje kreipiausi į Europos Komisiją prašydamas atsakyti ar skirtingos studijų finansavimo schemos ES šalyse – narėse nesudaro diskriminacinių sąlygų Europos Sąjungos studentams. Šiuo metu vienų šalių studentai turi galimybes gauti aukšto lygio ir laisvai pasirinktą išsilavinimą bet kur Europos Sąjungoje, kai kitose – kaip Lietuva – yra instituciškai apriboti studijuoti tik šalyje narėje, o norėdami pasirinkti studijas užsienyje tai turi daryti visiškai savarankiškai.
Už švietimą ir jaunimą atsakinga Europos komisarė M. Gabriel į mano kreipimąsi atsakė teigdama, jog nors ir Europos Komisija toliau plėtoja mobilumo ir švietimo iniciatyvas ES lygiu bei toliau stebi skirtingų šalių sistemas, Komisija, dėl egzistuojančio kompetencijų ribojimo, daugiau prisidėti prie padėties gerinimo ES studentams negali.
Kadangi švietimas nėra viena iš Europos Sąjungos kompetencijų, nei Europos Komisija nei mes Europos Parlamente neturime daug įrankių tobulinti švietimo ES lygiu. Tiek jo kokybė, tiek sistemos varijuoja skirtingose šalyse, kartais net grėsmingai per daug, bei pilnai priklauso nuo kiekvienos valstybės Vyriausybės. Europos Komisijos atliktoje analizėje dėl skirtingų aukštojo mokslo subsidijų bei paskolų schemų, Lietuva, pagal studentams suteikiamas galimybes, rikiuojasi beveik sąrašo gale.
Visų pirma, šiuo metu veikianti studijų subsidijavimo sistema remiama „apdovanojimų“ principu, kuris suteikia studentams, turintiems geriausius akademinius rezultatus, galimybę gauti valstybės subsidiją aukštajam mokslui. Žvelgiant iš šios perspektyvos, studentai, kuriems parama yra reikalinga, studijų subsidijų gauti negali jei jų rezultatai nėra vieni geriausių šalyje. Jiems lieka tik galimybė prašyti suteikti valstybės paskolą studijoms ir pragyvenimo išlaidoms. Tai dažnai veda ne tik prie papildomo darbo, nesusijusio su studijuojamu dalyku, paieškomis studijų metu, bet ir įsipareigojimu bet kokiu atveju grąžinti suteiktą paskolą baigus ar nutraukus studijas.
Europos Komisijos atliktoje analizėje dėl skirtingų aukštojo mokslo subsidijų bei paskolų schemų, Lietuva, pagal studentams suteikiamas galimybes, rikiuojasi beveik sąrašo gale.
Tiesa, studijų paskolos Lietuvoje nėra populiarios, kadangi (lyginant su kitomis šalimis) komerciniai bankai suteikia tik palankias grąžinimo sąlygas, bet sistema neturi numačius lengvinančių saugiklių, tokių kaip paskolos pavertimas subsidija, jei per atitinkamą laiką po studijų baigimo studentas neuždirba pakankamai aukštų pajamų.
Antra, matome, jog vis dar egzistuoja keistas noras sulaikyti mūsų studentus Lietuvoje bet kokia kaina, nesuteikiant institucinių galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą užsienyje. Kai kalbame apie svarbą jauniems žmonėms dirbti, kurti Lietuvoje ar grįžti į Lietuvą negalime to siekti naudodami priverstinius metodus.
Jaunus žmones grįžti ar rinktis studijas Lietuvoje paskatinti galime tik sudarydami visas galimybes laisvai pasirinkti ir sudaryti geriausias sąlygas: kad grįžti norėtųsi. Šiuo metu egzistuojanti sistema mūsų studentams nesudaro galimybių nei gauti subsidiją, nei paskolą dalinėms „kreditų studijoms“ ar pilnoms „laipsnio studijoms“ užsienyje.
Būtent čia pasiekiame ribą, kurią peržengus studijos užsienyje tampa privilegija, o ne galimybe. Jei jaunas žmogus nėra iš pasiturinčios šeimos ar studijoms netaupė visą gyvenimą, įgijus vidurinį išsilavinimą išvykti į užsienį – beveik neįmanoma.
Jei jaunas žmogus nėra iš pasiturinčios šeimos ar studijoms netaupė visą gyvenimą, įgijus vidurinį išsilavinimą išvykti į užsienį – beveik neįmanoma.
Komisijos atliktoje analizėje šalys yra skirstomos į 5 kategorijas, kurioje Lietuva patenka į ketvirtą iš penkių. Šalys skirstomos pagal jų sudaromas galimybes laisvai pasirinkti studijų vietą ir gauti valstybės subsidijas ar paskolas palankiomis sąlygomis. Pavyzdžiui pasimokyti galėtume iš pirmaujančiųjų šalių – Suomijos, Švedijos, Norvegijos ar Nyderlandų, kur studijų mobilumas ar noras studijuoti užsienyje neturi įtakos valstybės suteikiamoms subsidijoms (kurios daugeliu atveju suteikiamos pagal poreikį, o ne prilyginamos „apdovanojimui už pasiekimus“) ar palankioms paskolomis.
Didžiausias gaunančių stipendijas studentų skaičius yra Danijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Švedijoje (85 proc. ar daugiau studentų visos šalies studentų). Visos minėtos sistemos užtikrina paramą bakalauro, rečiau ir magistrantūros studijoms. Tuo tarpu Lietuvoje pilnai subsidijuojamų studentų skaičius siekia apie 15 proc. –49,9 proc., o griežta studijų paskolos suteikimo sistema kelia klausimų. Kodėl, net jei ir jauni žmonės nusprendžia prisiimti šį įsipareigojimą, juos vis tiek ribojame studijas rinktis tik Lietuvoje?
Pasimokyti galime iš savo kaimynų – latvių ir estų. Nors galime įžvelgti paskolų suteikimo sistemos panašumo su Latvija, esame vieninteliai iš Baltijos šalių ribojantys paramą jei studentas nori rinktis mobilumą ir dalinai ar pilnai studijuoti užsienyje. Taip pat, palyginimui, Estijoje dominuojanti parama yra skiriama studentams, kuriems ji yra finansiškai reikalinga.
Matome, jog vis dar egzistuoja keistas noras sulaikyti mūsų studentus Lietuvoje bet kokia kaina, nesuteikiant institucinių galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Žinoma, jauni žmonės daugeliu atvejų turi galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos sukurtais studijų mobilumo instrumentais, kaip Erasmus+, kurie suteikia galimybes pusę ar visus mokslo metus praleisti studijų mainų principu kitos valstybės universitete. Tik tokiu atveju ir Valstybinis studijų fondas gali tarpininkauti suteikiant paskolą ir dalinėms studijoms užsienyje.
Bet to negana, nes situacijoje, kurioje Lietuvos jaunas žmogus nori įgyti aukštąjį išsilavinimą kitoje valstybėje, tokių galimybių tiesiog nėra.
Nors Europos Sąjungos lygiu ir toliau tęsiame mobilumo programų, kaip Erasmus+ bei Europos švietimo erdvės, plėtojimą, sekanti vyriausybė turi žengti šį progresyvų žingsnį, suteikdama visiems studentams vienodas galimybes rinktis ir įgyti aukštąjį išsilavinimą nepriklausomai nuo finansinės situacijos, šalies ar kito galimo profiliavimo.
Nei vienas neturime intencijų aptverti jaunų žmonių tobulėjimo sienomis. Sienas statančių – gana.
