Stebint viešąją erdvę, kurioje polemizuojama apie JAV vykstančius sisteminį rasizmą kritikuojančius protestus, tampa visiškai akivaizdu, kad rasizmo problema yra nesvetima ir Lietuvoje.
Labiausiai ji atsiskleidė po surengtų solidarumo eitynių „BlackLivesMatter“ Vilniuje. Tuomet pasipylė rasistinių pareiškimų gausa. Tarp jų nuolat kartojosi keletas ypatingai populiarių, kurie taikomi beveik visoms socialinėms grupėms, nepaisant odos spalvos, t. y. tautinėms grupėms, pavyzdžiui, žydams, romams, lenkams, rusams, taip pat kitoms grupėms, kurios skiriamos lyties, negalios ir pan. pagrindu.
Pirmiausia pastebėjau pagrūmojimus, kad neva protestuojantys nieko nesupranta, nes jei pagyventų „tarp tokių“, tai suprastų, kad tamsios odos spalvos žmonės dažniau daro nusikaltimus, laikosi keistų elgesio papročių ir t.t. Tokie viską apibendrinantys pareiškimai teigia, kad odos spalva pati savaime nulemia žmogaus elgesį.
Mano atsakymas paprastas – ne, nes elgesį lemia bet koks žmonių laikymas getuose, jų stigmatizavimas, nelaikymas lygiaverčiais, žeminimas, šalinimasis nuo pat vaikystės, taip pat neužtikrinamas privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas visavertėje aplinkoje. Žmonių laikymas skurde ir atskirtyje lemia skirtumus, o ne odos spalva.
Tokie viską apibendrinantys pareiškimai teigia, kad odos spalva pati savaime nulemia žmogaus elgesį.
Antra, viešoje erdvėje pasipylė pasipiktinimai, kad Lietuvoje tarp protestuotojų buvo anarchistai, taip pat buvo iškelti plakatai su šūkiais „F*ck the Police“ (vert. „Iškrušk policiją“). Netgi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, kovojanti už laisvą nuomonės reiškimą, sakė: „Deja, pasitaikė plakatų ir šūkių, su kuriais visai nenoriu solidarizuotis ir kuriems nepritariu“ bei viešai dėkojo policijai – „Ačiū policijai“.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad protestai siekia daryti viešąjai politikai, kad būtų įveiktos tam tikros problemos. Todėl veiksmai, kurie labiau atkreipia dėmesį į problemą, turi daugiau šansų daryti įtaką pokyčiams. O šūkis „F*ck the Police“ yra siejamas su sisteminėmis tos institucijos problemomis ir puikiai tinka tiek „BlackLivesMatter“ kontekste, tiek ir Lietuvos.
Nes dažnai norėdavosi pasakyti – „F*ck the Police“, kai pareigūnai atsisakydavo tirti neapykantos nusikaltimus prieš nekaltus žmones, kai pati policija viešindavo savo filmuotą medžiagą tyčiodamasi iš žmonių (pavyzdžiui, nufilmavo ir paviešino nuogą moterį, kuri buvo vedama į nuovadą). „F*ck the Police“ pasakyčiau, kai 18–metė kreipėsi į policiją dėl išžaginimo klube, o po to patyrė viešą policininko pasmerkimą ir pareigūnui antrinusių komentatorių puolimą socialiniuose tinkluose.
Yra daugybė panašių pavyzdžių, kurie byloja apie policijos perdėtos galios demonstravimą, kas kainuoja gyvybes ar turi įtaką žmonių gyvenimams, nors policijos šūkis yra „Ginti. Saugoti. Padėti.“ Taigi tokie plakatai kaip „F*ck the police“ turėtų paskatinti šią sistemą neatidėliojant pamatyti ir spręsti egzistuojančias problemas, net jei palyginus su devyniasdešimtaisiais yra padaryta didelė pažanga.
„F*ck the Police“ pasakyčiau, kai 18–metė kreipėsi į policiją dėl išžaginimo klube, o po to patyrė viešą policininko pasmerkimą ir pareigūnui antrinusių komentatorių puolimą socialiniuose tinkluose.
Trečia, pasigirdę kaltinimai, kad #BlackLivesmatter naudojimas yra rasizmas, nes neva – #AllLivesMatter“. Mano nuomone, kaltinantys greičiausiai patys yra rasistai, nes nė vienam žmogui, kuris sugeba pasakyti „BlackLivesMatter“ net nekiltų minčių, kad kitos odos spalvos gyvybės būtų nesvarbios.
Lietuvoje labai įprasta, kad seksistai neigia faktą, jog smurto artimoje aplinkoje atvejai atskleidžia lyčių nelygybę. Jie teigia, kad „ir vyrai patiria smurtą“ ar „moterys irgi smurtauja“, o iš tiesų siekia sumenkinti moterų patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastus. Nors statistika byloja, kad apie 80 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų yra moterys, o daugiau nei 90 proc. visų smurtautojų – vyrai.
Todėl sugebėjimas šiandien ištarti #BlackLivesMatter yra vienas iš žingsnių nepataikauti žudančiam ir retrogradiškam elgesiui, kuris žmones rūšiuoja į labiau žmones ir mažiau žmones, ir tokiu būdu labiau prisidėti prie visų asmenų lygių teisių ir galimybių nesvarbu, kur begyventum.
