Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad didesnę riziką susirgti sunkesne COVID-19 forma turi vyresni, daugiau kaip 60 metų amžiaus sulaukę asmenys, todėl tikėtina, kad šią vasarą sezoniniams darbams paslaugų sektoriuje ar žemės ūkyje prireiks papildomų rankų.
Vyresnius asmenis ir kitus žmones, dėl sveikatos būklės esančius didesnės rizikos grupėje, minėtoje darbo sferoje galėtų pakeisti jaunesnio amžiaus darbuotojai – vaikai ir paaugliai. Žinoma, darbas negali jiems trukdyti lankyti mokyklos ir mokytis, todėl vaikai ir paaugliai į darbo rinką galėtų įsilieti tik vasaros atostogų metu.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, įsidarbinti galima nuo 14 metų. Vaikai ir paaugliai ne mokslo metų metu gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Darbo santykiai su darbdaviu įforminami darbo sutartimi, kuri jaunam žmogui užtikrina tam tikras garantijas, jei nutiktų nelaimingas atsitikimas ar darbdavys nenorėtų mokėti sutarto atlyginimo.
Įsidarbinti norinčiam vaikui reikia vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiško leidimo ir medicininės pažymos, kurioje nurodyta, kad vaikas gali dirbti konkretų darbą. Vaikams leidžiama dirbti tik lengvus, nekenkiančius sveikatai ir vystymuisi darbus, o draudžiami dirbti darbai – patvirtinti Vyriausybės nutarimu.
Darbas negali jiems trukdyti lankyti mokyklos ir mokytis, todėl vaikai ir paaugliai į darbo rinką galėtų įsilieti tik vasaros atostogų metu.
Dažniausiai vaikai ir paaugliai dirba padavėjais, pagalbiniais virtuvės darbuotojais, yra prekybos centrų pardavėjai ir salių darbuotojai, reklamos platintojai, dirba viešbučiuose, pas ūkininkus renka uogas, skina vaisius ir daržoves, dirba pagalbiniais darbininkais, atlieka kitus nekvalifikuotus darbus.
Tačiau toli gražu ne visi darbdaviai noriai įdarbina jaunesnius nei 18 metų jaunuolius.
Pirmiausia, darbdavys vengia atsakomybės už nepilnamečius darbuotojus. Taip pat jaunieji darbuotojai pagal įstatymus turi dirbti trumpiau, be to, dažnai neturi patirties, kuri yra būtina, norint atlikti tam tikrus darbus.
Suprantama, jaunas darbuotojas savaime nėra geresnis nei vyresnio amžiaus, tačiau sukūrus paskatos sistemą priimti nepilnamečius į darbą, būtų sprendžiamos vasaros atostogų metų išryškėjančios problemos, pavyzdžiui, jaunų žmonių užimtumas, taip pat tai gelbėtų, mažinant nusikalstamumą ir pan.
Nors vaikų, atsiduriančių pareigūnų akiratyje, skaičius kasmet mažėja, tačiau vis dar išlieka pakankamai didelis. 2019 m. į policiją pristatyti net 2183 vaikai. Daugiausiai nusikaltimų padaroma, kai vaikai ir paaugliai neturi kitų veiklų ir dienas leidžia gatvėse.
Tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės gali ir turi prisidėti prie darbdavių skatinimo įdarbinti nepilnamečius.
Vasaros vaikų stovyklos tampa prieinamos tik turtingų tėvų vaikams, tad mažiau uždirbančių tėvų vaikų vasaros atostogos – jų pačių ir policijos reikalas.
Tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės gali ir turi prisidėti prie darbdavių skatinimo įdarbinti nepilnamečius. Viena efektyviausių priemonių, skatinant įdarbinti asmenis, yra subsidijos arba įvairios mokestinės lengvatos darbdaviams. Darbdaviams, vasaros metu įdarbinusiems nepilnamečius, galėtų būti mokamos nustatyto dydžio subsidijos, kurios taptu realia paskata įdarbinti jauną žmogų.
Nepilnamečių darbas vasaros sezono metu trunka tik apie du mėnesius, todėl subsidijos suma valstybei tikrai nebus didelė. Juolab dažniausiai nepilnamečiams mokamas minimalus atlyginimas.
Nedidelis valstybės indėlis, skatinant įtraukti nepilnamečius į darbo rinką, su kaupu atsipirks, jei nereikės spręsti nuobodžiaujančių paauglių vasaros metu sukeliamų problemų.
Žinoma, nepilnamečius į darbo rinką galėtų įtraukti ir valstybės bei savivaldybės įmonės. Tokius atvejus, kai įmonės samdo nepilnamečius, galima suskaičiuoti ant pirštų, nors, akivaizdu, kad tokių atvejų galėtų būti žymiai daugiau.
Vyriausybės lygiu paruošta programa galėtų būti privaloma daugeliui įmonių ar institucijų, kur nepilnamečiams galėtų atsirasti darbų, ypač vasarą, kai daugelis darbuotojų atostogauja. Juk nekvalifikuotus darbus kažkam vis tiek reikia nudirbti.
