Kova su šešėline ekonomika vyksta nuolat. Kiekvienais metais mūsų valstybė dėl šešėlio netenka milijardo eurų pridėtinės vertės mokesčio. Vienas tipinių, bet labai svarbių šešėlio pavyzdžių, yra tabako gaminių kontrabanda.
Siekiant užkardyti nelegalų rūkalų pervežimą iš trečiųjų šalių, reikalinga aiški, koordinuota valstybės politika, konkretūs strateginiai veiksmai ir tikslingos investicijos. Dalį šios problemos sprendimo būdų, to patys nesuvokdami, pasako ir valdžios atstovai. Reikia tik veiksmo.
Prieš kurį laiką spaudoje pasirodė informacija, kad atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog Lietuva po Graikijos yra antra Europos Sąjungoje pagal šešėlį tabako rinkoje. 2018 m. šešėlinė rinka siekė 66 mln. eurų, o 2019 m. jau 68 mln. eurų.
Pastaruosius metus situacija Lietuvoje yra netipinė. Nors gyventojų pajamos auga, šešėlinių rūkalų rinka plečiasi. Jeigu taip yra iš tikrųjų, pabandykime įsivaizduoti, kaip situacija keisis, kai ekonomika pajus karantino dėl COVID-19 pasekmes.
Siekiant užkardyti nelegalų rūkalų pervežimą iš trečiųjų šalių, reikalinga aiški, koordinuota valstybės politika, konkretūs strateginiai veiksmai ir tikslingos investicijos.
Mažėjant pajamoms, šešėlis gali tik augti. Ekspertai taip pat pastebi, kad gegužę priimtas draudimas Europos Sąjungoje prekiauti mėtinėmis cigaretėmis, kurias pirko apie 20 proc. rūkančių asmenų, gali dar labiau paskatinti kontrabandą.
Minėtos sumos nemenkos, todėl siekiant užtikrinti tinkamą kontrolę, reikalingas ypatingas valstybės dėmesys.
Taip jau tikriausiai sutapo, kad beveik tuo pačiu metu vidaus reikalų ministrė pasisakė, kad išorės sienų saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų. Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai teigia, kad įdiegtos stebėjimo sistemos žymiai pagerino pažeidimų kontrolę ir užkardė daugelį kontrabandos atvejų.
Štai, pavyzdžiui, prie sienos su Rusija (kur ji eina Nemunu), įdiegus stebėjimo sistemas, bandymų pažeisti sieną ar iš Kaliningrado gabenti kontrabandą beveik nepasitaiko. Tačiau, manau, kad dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, iš kur atkeliauja daugiausia kontrabandinių rūkalų.
Apie 80 proc. pernai į Lietuvą įvežtų cigarečių atkeliavo būtent iš kaimyninės Baltarusijos. Su šia valstybe turime ilgiausią, 678,8 km ilgio, išorės sieną. Tačiau, analizuojant VRM pateiktus duomenis, matyti, kad 2019 m. pabaigoje stebėjimo sistema buvo saugoma vos 37,56 proc. išorės sienos su Baltarusija, kai bendros su Rusija sienos – 82,21 proc., o jūros sienos – 100 proc.
Apie 80 proc. pernai į Lietuvą įvežtų cigarečių atkeliavo būtent iš kaimyninės Baltarusijos.
Neseniai Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Seimo narius, prezidentą ir premjerą bei paragino peržiūrėti Nacionalinę integruoto sienų valdymo 2020–2024 m. strategiją.
Pareigūnus taip pat stebina faktas, kad pagrindinis dėmesys skiriamas sienų su Rusija kontrolei, Baltarusiją paliekant antrame plane.
Profsąjunga sako, kad modernizavus sienų stebėjimą, būtų išspręstos šalies saugumo, kontrabandos grėsmės ir pareigūnų trūkumo problemos. Tam reikia 55 milijonų eurų. Profsąjungos pranešime nurodoma, kad pagal dabartinę strategiją, apie 50 km ilgio sienos ruožo su Rusija modernizavimui numatyti maždaug dveji metai. Jeigu ir būtų skirtas dėmesys išorės sienai su Baltarusijos Respublika, tokiais tempais likęs apie 400 km ilgio sienos ruožo modernizavimas truktų apie 16 metų.
55 milijonai nėra mažai, bet juk pati VRM ir VSAT teigia, kad stebėjimo sistemos duoda rezultatą. Kita vertus, rūkalų šešėlis iš valstybės kasmet atima 68 milijonus eurų. Manau, kad į išorės sienos su Baltarusija stebėjimo sistemos plėtrą valdžia privalo investuoti ir tai reikia daryti nedelsiant. Apčiuopiamą rezultatą turėsime jau po poros metų.
